Kiekvieną būdą matyti Lietuvos žaliąjį rūbą lemia pasirinkta optika, suformuota stebinčiojo interesų ir visos prietaisų bei metodų grandinės. „Miško atlasas“ – tai procesinė paroda, kviečianti įžengti į miško tankmę pačiame jos viduryje – be pradžios ir pabaigos – į atspaudų konsteliaciją, dėliojamą gretinant miško vaizdų įvairovę. Parodoje pateikiami vaizdai, fotografijos, diagramos ir žemėlapiai kartografuoja viešai prieinamus erdvinius duomenis, atspindinčius miškų erdvinę kaitą, seka medienos ruošą, jos medžiagų cirkuliaciją, pramonės gamybos grandines bei su tuo susijusias technologines inovacijas.

Kultūroje įsigalėjusi tvarumo sąvoka, šiandien apibūdinanti tiek produktus, tiek jų gamybai naudojamų resursų atsinaujinimą, istoriškai kilo iš miško erdvėje vykdomų darbų: ji siejama su efektyviu miško kirtimo ir sodinimo cikliškumu bei miško eksploatavimu, orientuotu į tiksliai apskaičiuojamus ir planuojamus atsinaujinančius medienos išteklius. Metodai ir įrankiai, sukurti šiai apskaitai, ilgainiui suformavo ir mūsų būdą matyti miško buveines – siekiant kuo efektyviau išgauti medieną, miško erdvė buvo schematizuota, supaprastinta, apibrėžta skaičių lentelėmis. Užpelkėjęs gruntas buvo sausinamas, medžių tankmė retinama, sudarant palankias sąlygas augti tvirčiausiems ir tiesiausiems medžiams. 

Šiame procese buvo prarasta atmintis ir gebėjimas matyti mišką kaip ilgą laiką formuotą, neįžengiamą, gyvybės įvairovės kupiną erdvę. Dabar šis vaizdinys rekonstruojamas pasitelkus aplinkosaugos intereso vedamą vaizduotę. Būtent ja remiasi besiplečiantis judėjimas ir kultūrinė kaita, dėl kurios tampa įmanoma plėsti saugomas teritorijas ir išsaugoti ekosistemų įvairovę siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos.

Miškas – tai įtampos erdvė, formuojama daugybės interesų. Būdai, kaip jį matome, taip pat yra kultūros praktikų rezultatas. „Miško atlasas“ skirtas nujausti žiniją ir vaizduotę –  susiejančią skirtingas sritis ir atveriančią fragmentuotą miško erdvėje veikiančių santykių vaizdą ir ateitybę.

„Miško atlasas“ pristytas šeštadienį, birželio 14 d., Marcinkonių stoties galerijoje. Tuo pačiu metu, kitame miške, kitoje kultūros įstaigoje – Nidos meno kolonijoje – atsidarė „Neringos medienos dirbtuvės“, kurias veda reziduojančių stalių kolektyvas „gemeinsam bauen wir neu“. Šioje parodoje eksponuojami Neringos miško architektūros projekto dalyvių darbai, sukurti nuo 2020 metų.

Paroda veikia: 2025 m. birželio 14 d. – liepos 13 d.

Parodą aplankyti galima: šeštadieniais – sekmadieniais, 12.00-17.00 val., arba iš anksto susitarus tel. 061416255.

Adresas: Marcinkonių stoties galerija, Kastinio g. 1C, Marcinkonys

„Miško atlasas“ – tai Neringos miško architektūros projektas. Žemėlapiai, tyrimas ir vaizdai: Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, kartografijos ir tyrimo asistentė: Augusta Fišerytė.

Vaizdas: Rūdninkų giria, 2015, 2022 ir 2025 metų spektrinė analizė, atlikta naudojant viešai prieinamus „Landsat 8“ nuotolinio stebėjimo duomenis (6-ąją juostą, skirtą kietiems paviršiams stebėti). Mėlyna spalva žymi erdves, atsivėrusias po miško iškirtimo. Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas, 2025

Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė

The post Miško atlasas appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Les pièces de la forêt

2024 m. lapkričio 28d. – 2025 m. gegužės 25
Paroda arc en rêve architektūros centre, Bordeaux
galerie blanche

Elementai, kuriuos galima laisvai surinkti kuriant tarpusavyje susijusias struktūras: medienos pavyzdžiai, surinkti iš privačių monokultūrinių plantacijų, eksperimentinių miškų, privačių ir valstybinio mišraus valdymo miškų; medžiagos iš pramoninės medienos gamybos procesų. Tai tik keletas „miško dalių“, kurios šioje „Neringos miško architektūros“ kolektyvo parodoje tampa taktiliniais ryšiais su istorijomis, procesais ir praktikomis, formavusiomis ir toliau formuojančiomis Lando de Gaskonės miškus.

Šis didžiulis miškų plotas – tai mozaika, kurioje susipina ne tik jūrinių pušų monokultūros imperatyvai, bet ir rūpinimosi biologine įvairove praktikos. Sukurta kaip žaidimų erdvė, ši paroda yra kvietimas į mišką. Ji prasideda filmu, dokumentuojančiu dirbtuves po atviru dangumi Lietuvos ir Suomijos miškuose, o toliau atsiskleidžia per šešėlių žaismo su projekcijomis ir medienos elementų žaidimo instaliacijas ir laiko juostą, atskleidžiančią šios sudėtingos ekosistemos istoriją ir ateitį.

Parodoje taip pat rengiamos dirbtuvės ir edukaciniai užsiėmimai mokyklų grupėms, organizuojami vizitai į miškus ir pramonės vietoves, kurios dažnai nėra prieinamos visuomenei. Šie vizitai leidžia jaunimui patirti įvairias miškininkystės ir medienos gamybos praktikas bei dalyvauti diskusijose apie galimas miškų teritorijų ateitis.

Pariodą kuravo ir instaliaciją sukūrė – Neringos miško architektūra(Jurga Daubaraitė, Egija Inzule ir Jonas Žukauskas)

Atidarymo pokalbis
2024-11-28, 18:30
Jacques Sargos – rašytojas, leidėjas, istorikas ir meno ekspertas, ir Arnaud Sergent – politinių mokslų tyrimų inžinierius INRAE Nouvelle-Aquitaine-Bordeaux.

Dėkojame partneriams, institucijoms, įmonėms ir asmenims už jų indėlį į parodą:
Adam (Matthias Demaitre) • Alliance Forêt Bois (Loïc Cotten) • Assemblons (Mathieu Baehr) • l’Association de gestion de la forêt usagère de Biscarosse (Bernard Cassen) • Au Liégeur (Denis Sabouret) • Cécile Faye • le Conseil Départemental de la Gironde (Fabien Marque, Marion Molveaux) • Eric Castex • Fibois (Géraldine Gay Mallet) • Gascogne Bois (Nicolas Bordenave) • le Groupement Forestier Uzestois (Pascal Seguin) • INRAE Nouvelle-Aquitaine Bordeaux (Annabel Porté, Arnaud Sergent, Bastien Castagneyrol, Christophe Plomion, Frédéric Danjon, Frédéric Lagane, Laurent Boufier, Maksym Loginov, Yulia Prokopuk) • I2M Université de Bordeaux (Jean-Luc Coureau) • l’Institut Technologique FCBA (Patrick Moulinié) • Jacques Sargos • Lamécol (Laurent Daudigny) • Mustarinda Association (Michaela Casková, Riitta (Nyyskä) Nykänen, Robin Everett, Tiina Arjukka Hirvonen) • l’Office National des Forêts (Caroline Fourcade) • le Parc Naturel Régional des Landes de Gascogne (Ruben Penin) • Pierre Husky • Scierie Labadie (Philippe Labadie) • Scierie Labrousse (Jean-François Labrousse) • SEPANSO Aquitaine (Enzo Andel) • Smurfit Westrock • Stéphanie Lafitte • le Syndicat des propriétaires de la forêt usagère de La Teste de Buch (Jean Dubrous) • THEBAULT (Vincent Mautord)

Miško dirbtuvės
Filmas: „Neringos miško architektūra“ ir „Mustarinda Association“ (Michaela Casková, Riitta (Nyyskä) Nykänen, Robin Everett, Tiina Arjukka Hirvonen)
Tekstas ir pasakojimas: Riitta (Nyyskä) Nykänen
Kamera: Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen
Montavimas: Ignė Narbutaitė
Trukmė: 39:17 min
Filmas sukurtas Vaikų miško paviljono, Lietuvos paviljono 18-oje Tarptautinėje architektūros parodoje, Venecijos bienalėje 2023 proga.

arc en rêve, architektūros centro, komanda:
Fabrizio Gallanti – direktorius, Adrien Bensignor – generalinis sekretorius, Christophe Catsaros – leidyba, Leonardo Lella, Fanny Leglise – komunikacija, Anastassia Mathie – viešieji ryšiai ir partnerystė, Wenwen Cai, Eric Dordan – kuratorių komanda, Cyrille Brisou, Denys Zhdanov – produkcija, Emmanuelle Maura, Marie Christine Mendy – grafinis dizainas, Sara Meunier, Flora Stich – švietimas, Sylvaine Vigneau – administracija, Massimo Capano, Hakima Chahid, Claudine Wierstra – paslaugos visuomenei, Adrien Cuttaz (ENSA Paris-La Villette) – praktikantai, išoriniai bendradarbiai: Nicole Sapojnikov – grafinio dizaino asistentė, Vincent Grama ir François Richard – medžio darbai.

Anglų kalbos redaktorė – Gemma Lloyd

Fotografijos – Rodolphe Escher

Projektas Lietuvos sezono Prancūzijoje dalis

Parodos bukletas Prancūzų kalba

ŽAIDIMŲ PEIZAŽO DALYS

Mėginių žaidimas yra atviras, čia vadovaudamiesi savo vaizduote ir idėjomis lankytojai žaidžia su medinių elementų rinkiniu. Kiekvieną mėginį taip pat galima „perskaityti“ ir iššifruoti, sužinant apie jo kilme – konkrečią girią, buveinę, kurioje medis užaugo ar industrinį procesą pavertusį jį viena žaidimo detalių. Pridedami tekstai pateikia įvadą į anoutuotu specialis kodais medienos mėginių kilmę:
Anglų alba – Samples Play
Prancūziškai – Jeu d’échantillons

Šešėlių žaidimas yra uždara erdvė skirta žaidimui su šešėlių projekcijomis sluoksniuojamomis iš įvairių augalų, kerpių ir grybų, tai: atspaudai ant skaidrių plėvelių pagal Léon Dufour herbaro rinkinius, saugomus Bordo botanikos sode; rentgeno nuotraukos iš jūrinės pušies (pin maritime) mėginių, skirtų dendrochronologijai (medžio augimo rievių analizei), gautos iš L. Bouffier ir F. Lagane tyrimų bendros INRAE/Bordeaux universiteto Biogeco laboratorijos; augalų ir kitų organizmų pavyzdžiai, surinkti įvairių išvykų metu į Landes de Gascogne miškus. Lankytojai kviečiami Atsinešti ir savo „miško radinius“, kad galėtų sukurti naujus šešėlius.

Laiko linija apžvelgia pagrindinius įvykius ir veiksnius, kurie istoriškai formavo Landes de Gascogne mišką, ir galimai numato ateitį.

The post LES PIÈCES DE LA FORÊT – MIŠKO DALYS appeared first on Neringos Miško Architektūra.

This first issue of * as a journal, focuses on Forest. Forest as a constructed space unavoidably reliant on human actions, no longer nature, but infrastructure; an environment of natural systems governed, exploited, and regulated by human interventions, technologies, industries, institutions and agencies. How can cultural practices enhance the optics through which society senses a forest?

The former natural habitats that defined the Baltic region (Estonia, Latvia and Lithuania) – the forests and wetlands – were terraformed to become silviculture plantations, arable land and urban structures through  waves of colonisation. Most of the recent attempts to break away from linear infrastructural dependencies that were conceived in the years of Soviet central planning into rhizomatic networks of interdependencies of the European Project are reflected in material flows, policies, territories and continuities of practices shaped by the overlay of these two modernities. Subsequent investments in the timber industry, technological advances, the restructuring of forestry and scientific institutions, the deregulation across national borders and the global climate disaster insist on an urgent need for cultural practices to re-assemble images and concepts in order to reconstitute an understanding of the forest as a vital and central infrastructure. 

During the winter and spring Covid-19 lockdown of 2020 and 2021 we worked with the Neringa Forest Architecture programme (curated together with Egija Inzule), residents at Nida Art Colony , as well as a diverse group of others dispersed across wide geographies to translate the forest into a journal. The diverse ecologies of voices echo each other and form an assembly of photography, cartography, design, research, artistic work into a publication that may be conceptually compared to an optical device dedicated to reflect on the ways to be in, and with a forest. 

Following his visit to Nida, Preila and Juodkrantė last year Jochen Lempert responded with a selection of Neringa forest photographs. Jonas Žakaitis conversed with Nene Tsuboi and Tuomas Toivonen about their Kulttuurisauna routines, the synthesis of sound, and culture in relation to natural systems. Sofia Lemos unfolded the sonicity of labour and forests on the move, reflecting upon the histories of timber rafting down the river Daugava in her writing about Currents; a large scale art installation and performance piece by Lina Lapelytė and Mantas Petraitis. We interviewed Cooking Sections (Daniel Fernández Pascual and Alon Schwabe) about dispossession that becomes increasingly common through the protection of natural environments and the right of trees not to be offsetted by prescribing them a value to compensate for the guilt of CO2 emissions made far away. Gabrielė Grigorjeva wrote about the conceptualisation of forest time, its definitions and spatial categorisation. Jonathan Lovekin and David Grandorge contributed photographs from their series Infra depicting Baltic forests and wetlands carved out for peat extraction, stacked in piles of logs and shredded into biomass. Signe Pelne explained the mechanisms of biofuel, carbon sequestration and subsidisation. Mindaugas Survila and Rugilė Barzdžiukaitė discussed how the meanings of forest are formed through their respective documentary film editing processes. With her baby, Agata Marzecova walked the forests around Nida contemplating the diverse landscapes and ecologies of care. Amelia Groom discussed the ‘symbiogenesis’ of lichens to reflect relationality in the artwork and soundtrack Songs From The Compost by Eglė Budvytytė. Aistė Ambrazevičiūtė revealed her creative process in synthesising lichen architectonics in her digitally generated architectural images. We conversed with Laura Garbštienė and Onutė Grigaitė about ways of being and living in woodlands, weaving and dyeing with plants, reading the roots of a plant, and the concealed relationships we are losing due to extensive logging and those we might save if we can learn about  species by responsibly exploring forest habitats currently closed due to environmental protection regulations. Rasa Juškevičiūtė photographed and Kotryna Lingienė wrote about the studio and translation of timber into exquisite furniture by Jonas Prapuolenis whose career spanned the larger part of twentieth century and became a design classic. Monika Janulevičiūtė carved intricate furniture pieces while reflecting on the simplest and modest yet authentic typologies of resourceful furnitures found in photographs of homes advertised on real estate websites. Together with Egija Inzule we wrote about the timber cycle that became the basis to initiate the Neringa Forest Architecture research and artistic residency programme at NAC we are curating together. To reflect the topic of this issue, Graphic designer Gailė Pranckūnaitė created a special typographical layer as intervention into the set template of the Journal. Virginija Januškevičiūtė introduced the photographer Algirdas Šeškus’ return to painting – for which he painted a forest.

* Initiated by the  Lithuanian Culture Institute, each issue of this biannual magazine encourages the co-creation and research of topics valuable to both local and global readers, and features a different focus word in its title, relating to the topic chosen by the invited curators/editors of that issue.

FOREST AS A JOURNAL available here for download 
Website: www.asajournal.lt; distributor: Antenne Books

Guest Editors: Jurga Daubaraitė and Jonas Žukauskas

Contributors: Jochen Lempert, Jonas Žakaitis, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen, Sofia Lemos, Lina Lapelytė, Mantas Petraitis, Cooking Sections (Daniel Fernández Pascual, Alon Schwabe), Gabrielė Grigorjeva, Jonathan Lovekin, David Grandorge, Signe Pelne, Mindaugas Survila, Rugilė Barzdžiukaitė, Agata Marzecova, Amelia Groom, Eglė Budvytytė, Aistė Ambrazevičiūtė, Laura Garbštienė, Onutė Grigaitė, Rasa Juškevičiūtė, Kotryna Lingienė, Jonas Prapuolenis, Monika Janulevičiūtė, Egija Inzule, Gailė Pranckūnaitė, Virginija Januškevičiūtė, Algirdas Šeškus
Graphic design: Gailė Pranckūnaitė

* as a Journal editorial board: Vaiva Grainytė, Adomas Narkevičius, Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė; Editor: Kotryna Lingienė
Translators: Darius Sužiedelis (pp. 40-53, pp. 74-79); English language editor Gemma Lloyd; Scientific editor Silvija Šaudytė-Manton (pp. 40-53, pp. 100-109)

Size: 144 pages; Edition: 500; Language: English
ISSN: 2783-5685

2021

The post FOREST AS A JOURNAL appeared first on Neringos Miško Architektūra.