Ši instaliacija – tai ne tik architektūrinis objektas, bet ir konceptuali struktūra, siūlanti įvairias galimybes žaisti, bendrauti ir diskutuoti. Ji veikia kaip žaidimų ir mokymosi priemonė, skatinanti ir pripažįstanti unikalų vaikų požiūrį į mišką, jų gebėjimą jį stebėti, interpretuoti ir su juo sąveikauti, taip pabrėžiant vaikų svarbą formuojant miško ateitį.

Paviljonas pastatytas iš Kuršių nerijos miškų medienos, kuri įprastai naudojama biokurui ar popieriaus gamybai. „Neringos miško architektūros“ kolektyvas kelerius metus rinko ir saugojo šią medieną Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, planuodamas ją naudoti medžiagų eksperimentams, meno edukacijai ir kūrybai.

„Vaikų miško paviljono“ medžiagiškumas ir dizainas atliepia vėjo formuotos medienos geometriją bei ypatingas Kuršių nerijos dirvožemio sąlygas. Žaidimų erdvė sukonstruota iš įvairaus storio pagal užsakymą pjaustytų medienos elementų – nuo plonų kaip popierius iki storų juodalksnio, kalnapušės, baltažiedės robinijos, beržo, kaštono, klevo ir pušies lentų.

Po pristatymo Venecijoje, instaliacija buvo perkelta į dvi skirtingas vietas. Jos stogo konstrukcija dabar įrengta Juodkrantės sengirėje ir naudojama „Neringos miško klasės“ veiklai – pažintiniams pasivaikščiojimams po mišką ir aplinkosaugos edukaciniams užsiėmimams.

O žaidimų platformos, šešėlių teatro projekcijos ir kiti instaliacijos elementai įrengti „Stasys Museum“ edukacijos erdvėje, kur jie naudojami tyrimų ir mokymosi veiklose, kurias įgyvendina paviljono kūrėjai kartu su muziejaus komanda.

Bukleto PDF

„Miško laikas“, Gabrielės Grigorjevaitės sukurta daugiau nei 500 metų apimanti laiko juosta, apžvelgianti svarbiausius miško ekologinius procesus. 

Viešoji programa
„Stasys Museum“ svetainė
„Vaikų miško paviljono“ lankymas yra nemokamas.

Foto: Andrej Vasilenko

Dalyvauja:
Aistė Ambrazevičiūtė, „Sengirės fondas“, Gabrielė Grigorjevaitė, Laura Garbštienė, asociacija „Mustarinda“ (Tiina Arjukka Hirvonen, Michaela Casková, Robin Everett, Riitta (Nyyskä) Nykänen), Mantas Peteraitis, „New Academy“ (Ikko Alaska, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen), „Urbonas Studio“ (Nomeda ir Gediminas Urbonai), Kornelija Žalpytė

Kuravimas ir produkcija:
„Neringos miško architektūra“ (Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas)

Architektūra:
Jonas Žukauskas, bendradarbiaujant su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi ir Antonu Šramkovu

Grafinis dizainas: Monika Janulevičiūtė
Vaizdo produkcija: Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen
Vaizdo montažas: Ignė Narbutaitė
Apšvietimas: Martynas Kazimierėnas
Tekstų vertimai ir kalbos redakcija: Alexandra Bondarev, Gemma Lloyd

„Stasys Museum“:
Projekto koordinavimas: Vilius Vaitiekūnas
Grafinio dizaino adaptacija: Daniil Lapickij
Komunikacija: Gabrielius Grašys
Vertimas į lietuvių kalbą ir redagavimas: Dangė Vitkienė
Techninė pagalba: Gediminas Akstinas, Tomas Styra
Edukacijos komanda: Karen Vanhercke, Veronika Kaminskaitė, Vilius Vaitiekūnas

Ypatinga padėka:
Monikai Kalinauskaitei, Ines Weizman, „Sengirės fondui“, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Valstybinių miškų urėdijai, Romantic Boutique Hotel & Spa Panevėžys

Partneriai: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, Panevėžio rajono švietimo centras
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Nordic Culture Point
Rėmėjai: AB Roquette Amilina, UAB Splius, MB Lairent

The post Vaikų miško paviljonas „Stasys Museum“ edukacijos erdvėje appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Kiekvieną būdą matyti Lietuvos žaliąjį rūbą lemia pasirinkta optika, suformuota stebinčiojo interesų ir visos prietaisų bei metodų grandinės. „Miško atlasas“ – tai procesinė paroda, kviečianti įžengti į miško tankmę pačiame jos viduryje – be pradžios ir pabaigos – į atspaudų konsteliaciją, dėliojamą gretinant miško vaizdų įvairovę. Parodoje pateikiami vaizdai, fotografijos, diagramos ir žemėlapiai kartografuoja viešai prieinamus erdvinius duomenis, atspindinčius miškų erdvinę kaitą, seka medienos ruošą, jos medžiagų cirkuliaciją, pramonės gamybos grandines bei su tuo susijusias technologines inovacijas.

Kultūroje įsigalėjusi tvarumo sąvoka, šiandien apibūdinanti tiek produktus, tiek jų gamybai naudojamų resursų atsinaujinimą, istoriškai kilo iš miško erdvėje vykdomų darbų: ji siejama su efektyviu miško kirtimo ir sodinimo cikliškumu bei miško eksploatavimu, orientuotu į tiksliai apskaičiuojamus ir planuojamus atsinaujinančius medienos išteklius. Metodai ir įrankiai, sukurti šiai apskaitai, ilgainiui suformavo ir mūsų būdą matyti miško buveines – siekiant kuo efektyviau išgauti medieną, miško erdvė buvo schematizuota, supaprastinta, apibrėžta skaičių lentelėmis. Užpelkėjęs gruntas buvo sausinamas, medžių tankmė retinama, sudarant palankias sąlygas augti tvirčiausiems ir tiesiausiems medžiams. 

Šiame procese buvo prarasta atmintis ir gebėjimas matyti mišką kaip ilgą laiką formuotą, neįžengiamą, gyvybės įvairovės kupiną erdvę. Dabar šis vaizdinys rekonstruojamas pasitelkus aplinkosaugos intereso vedamą vaizduotę. Būtent ja remiasi besiplečiantis judėjimas ir kultūrinė kaita, dėl kurios tampa įmanoma plėsti saugomas teritorijas ir išsaugoti ekosistemų įvairovę siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos.

Miškas – tai įtampos erdvė, formuojama daugybės interesų. Būdai, kaip jį matome, taip pat yra kultūros praktikų rezultatas. „Miško atlasas“ skirtas nujausti žiniją ir vaizduotę –  susiejančią skirtingas sritis ir atveriančią fragmentuotą miško erdvėje veikiančių santykių vaizdą ir ateitybę.

„Miško atlasas“ pristytas šeštadienį, birželio 14 d., Marcinkonių stoties galerijoje. Tuo pačiu metu, kitame miške, kitoje kultūros įstaigoje – Nidos meno kolonijoje – atsidarė „Neringos medienos dirbtuvės“, kurias veda reziduojančių stalių kolektyvas „gemeinsam bauen wir neu“. Šioje parodoje eksponuojami Neringos miško architektūros projekto dalyvių darbai, sukurti nuo 2020 metų.

Paroda veikia: 2025 m. birželio 14 d. – liepos 13 d.

Parodą aplankyti galima: šeštadieniais – sekmadieniais, 12.00-17.00 val., arba iš anksto susitarus tel. 061416255.

Adresas: Marcinkonių stoties galerija, Kastinio g. 1C, Marcinkonys

„Miško atlasas“ – tai Neringos miško architektūros projektas. Žemėlapiai, tyrimas ir vaizdai: Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, kartografijos ir tyrimo asistentė: Augusta Fišerytė.

Vaizdas: Rūdninkų giria, 2015, 2022 ir 2025 metų spektrinė analizė, atlikta naudojant viešai prieinamus „Landsat 8“ nuotolinio stebėjimo duomenis (6-ąją juostą, skirtą kietiems paviršiams stebėti). Mėlyna spalva žymi erdves, atsivėrusias po miško iškirtimo. Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas, 2025

Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė

The post Miško atlasas appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Les pièces de la forêt

2024 m. lapkričio 28d. – 2025 m. gegužės 25
Paroda arc en rêve architektūros centre, Bordeaux
galerie blanche

Elementai, kuriuos galima laisvai surinkti kuriant tarpusavyje susijusias struktūras: medienos pavyzdžiai, surinkti iš privačių monokultūrinių plantacijų, eksperimentinių miškų, privačių ir valstybinio mišraus valdymo miškų; medžiagos iš pramoninės medienos gamybos procesų. Tai tik keletas „miško dalių“, kurios šioje „Neringos miško architektūros“ kolektyvo parodoje tampa taktiliniais ryšiais su istorijomis, procesais ir praktikomis, formavusiomis ir toliau formuojančiomis Lando de Gaskonės miškus.

Šis didžiulis miškų plotas – tai mozaika, kurioje susipina ne tik jūrinių pušų monokultūros imperatyvai, bet ir rūpinimosi biologine įvairove praktikos. Sukurta kaip žaidimų erdvė, ši paroda yra kvietimas į mišką. Ji prasideda filmu, dokumentuojančiu dirbtuves po atviru dangumi Lietuvos ir Suomijos miškuose, o toliau atsiskleidžia per šešėlių žaismo su projekcijomis ir medienos elementų žaidimo instaliacijas ir laiko juostą, atskleidžiančią šios sudėtingos ekosistemos istoriją ir ateitį.

Parodoje taip pat rengiamos dirbtuvės ir edukaciniai užsiėmimai mokyklų grupėms, organizuojami vizitai į miškus ir pramonės vietoves, kurios dažnai nėra prieinamos visuomenei. Šie vizitai leidžia jaunimui patirti įvairias miškininkystės ir medienos gamybos praktikas bei dalyvauti diskusijose apie galimas miškų teritorijų ateitis.

Pariodą kuravo ir instaliaciją sukūrė – Neringos miško architektūra(Jurga Daubaraitė, Egija Inzule ir Jonas Žukauskas)

Atidarymo pokalbis
2024-11-28, 18:30
Jacques Sargos – rašytojas, leidėjas, istorikas ir meno ekspertas, ir Arnaud Sergent – politinių mokslų tyrimų inžinierius INRAE Nouvelle-Aquitaine-Bordeaux.

Dėkojame partneriams, institucijoms, įmonėms ir asmenims už jų indėlį į parodą:
Adam (Matthias Demaitre) • Alliance Forêt Bois (Loïc Cotten) • Assemblons (Mathieu Baehr) • l’Association de gestion de la forêt usagère de Biscarosse (Bernard Cassen) • Au Liégeur (Denis Sabouret) • Cécile Faye • le Conseil Départemental de la Gironde (Fabien Marque, Marion Molveaux) • Eric Castex • Fibois (Géraldine Gay Mallet) • Gascogne Bois (Nicolas Bordenave) • le Groupement Forestier Uzestois (Pascal Seguin) • INRAE Nouvelle-Aquitaine Bordeaux (Annabel Porté, Arnaud Sergent, Bastien Castagneyrol, Christophe Plomion, Frédéric Danjon, Frédéric Lagane, Laurent Boufier, Maksym Loginov, Yulia Prokopuk) • I2M Université de Bordeaux (Jean-Luc Coureau) • l’Institut Technologique FCBA (Patrick Moulinié) • Jacques Sargos • Lamécol (Laurent Daudigny) • Mustarinda Association (Michaela Casková, Riitta (Nyyskä) Nykänen, Robin Everett, Tiina Arjukka Hirvonen) • l’Office National des Forêts (Caroline Fourcade) • le Parc Naturel Régional des Landes de Gascogne (Ruben Penin) • Pierre Husky • Scierie Labadie (Philippe Labadie) • Scierie Labrousse (Jean-François Labrousse) • SEPANSO Aquitaine (Enzo Andel) • Smurfit Westrock • Stéphanie Lafitte • le Syndicat des propriétaires de la forêt usagère de La Teste de Buch (Jean Dubrous) • THEBAULT (Vincent Mautord)

Miško dirbtuvės
Filmas: „Neringos miško architektūra“ ir „Mustarinda Association“ (Michaela Casková, Riitta (Nyyskä) Nykänen, Robin Everett, Tiina Arjukka Hirvonen)
Tekstas ir pasakojimas: Riitta (Nyyskä) Nykänen
Kamera: Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen
Montavimas: Ignė Narbutaitė
Trukmė: 39:17 min
Filmas sukurtas Vaikų miško paviljono, Lietuvos paviljono 18-oje Tarptautinėje architektūros parodoje, Venecijos bienalėje 2023 proga.

arc en rêve, architektūros centro, komanda:
Fabrizio Gallanti – direktorius, Adrien Bensignor – generalinis sekretorius, Christophe Catsaros – leidyba, Leonardo Lella, Fanny Leglise – komunikacija, Anastassia Mathie – viešieji ryšiai ir partnerystė, Wenwen Cai, Eric Dordan – kuratorių komanda, Cyrille Brisou, Denys Zhdanov – produkcija, Emmanuelle Maura, Marie Christine Mendy – grafinis dizainas, Sara Meunier, Flora Stich – švietimas, Sylvaine Vigneau – administracija, Massimo Capano, Hakima Chahid, Claudine Wierstra – paslaugos visuomenei, Adrien Cuttaz (ENSA Paris-La Villette) – praktikantai, išoriniai bendradarbiai: Nicole Sapojnikov – grafinio dizaino asistentė, Vincent Grama ir François Richard – medžio darbai.

Anglų kalbos redaktorė – Gemma Lloyd

Fotografijos – Rodolphe Escher

Projektas Lietuvos sezono Prancūzijoje dalis

Parodos bukletas Prancūzų kalba

ŽAIDIMŲ PEIZAŽO DALYS

Mėginių žaidimas yra atviras, čia vadovaudamiesi savo vaizduote ir idėjomis lankytojai žaidžia su medinių elementų rinkiniu. Kiekvieną mėginį taip pat galima „perskaityti“ ir iššifruoti, sužinant apie jo kilme – konkrečią girią, buveinę, kurioje medis užaugo ar industrinį procesą pavertusį jį viena žaidimo detalių. Pridedami tekstai pateikia įvadą į anoutuotu specialis kodais medienos mėginių kilmę:
Anglų alba – Samples Play
Prancūziškai – Jeu d’échantillons

Šešėlių žaidimas yra uždara erdvė skirta žaidimui su šešėlių projekcijomis sluoksniuojamomis iš įvairių augalų, kerpių ir grybų, tai: atspaudai ant skaidrių plėvelių pagal Léon Dufour herbaro rinkinius, saugomus Bordo botanikos sode; rentgeno nuotraukos iš jūrinės pušies (pin maritime) mėginių, skirtų dendrochronologijai (medžio augimo rievių analizei), gautos iš L. Bouffier ir F. Lagane tyrimų bendros INRAE/Bordeaux universiteto Biogeco laboratorijos; augalų ir kitų organizmų pavyzdžiai, surinkti įvairių išvykų metu į Landes de Gascogne miškus. Lankytojai kviečiami Atsinešti ir savo „miško radinius“, kad galėtų sukurti naujus šešėlius.

Laiko linija apžvelgia pagrindinius įvykius ir veiksnius, kurie istoriškai formavo Landes de Gascogne mišką, ir galimai numato ateitį.

The post LES PIÈCES DE LA FORÊT – MIŠKO DALYS appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Neringos miško klasė yra Vaikų miško paviljono atstovavusio Lietuvai 18-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje „La Biennale di Venezia 2023“ tęsinys.

2024 m. spalio 21–24 d.
Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos mokykla, Nida

2024 m. lapkričio 25–29 d.
Neringos miško klasė, Juodkrantė
Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, Nida

Vykdant Neringos savivaldybės iniciatyvą skatinti ugdymo klasterio, jungiančio Neringos gimnaziją su meno ir kultūros organizacijomis Neringos ir Klaipėdos regionuose, plėtrą, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija kartu su Kuršių nerijos nacionaliniu parku ir Sengirės fondu rengia pirmąją edukacinių užsiėmimų lauke seriją. Ši programa orientuota į ekosistemų dinamikos tyrinėjimą Kuršių nerijos miškuose, pakrantėse ir kopose, ypatingą dėmesį skiriant biologinei įvairovei ir žmogaus poveikio gamtai supratimui.

Ši edukacinė programa suburia Neringos gimnazijos mokytojus, aplinkosaugos pedagogus, botanikus, mikologus ir menininkus į tarpsektorinę iniciatyvą, skatinančią patirtinį mokymąsi ir tarpdalykinį bendradarbiavimą. Sujungdama gamtos mokslus ir menus, programa suteikia mokiniams ir dalyviams visapusišką požiūrį į aplinkos priežiūrą, skatina gilesnį vietos kraštovaizdžio ir jo subtilių ekologinių ryšių supratimą.

Programa prasideda nuo užsiėmimo, kurį veda Kuršių nerijos nacionalinio parko pedagogas Gvidas Laukaitis. Keturias dienas, nuo spalio 21 iki 24, 1–4 klasių mokiniai dalyvauja lauko tyrinėjimuose, kad sužinotų kaip susidarė unikalios Kuršių neriją reprezentuojančios kopos. Jie tyrinėja skirtingo dydžio ir savybių smėlio grūdelius, stebi, kaip gamtos jėgos laikui bėgant formuoja kopas. Vaikščiodami su gidu ir atlikdami praktinius užsiėmimus, pavyzdžiui, statydami apsauginės kopos modelį iš smėlio ir natūralių medžiagų, mokiniai iš arti susipažįsta su kopomis, supranta jų reikšmę vietos ekosistemai ir jų sąveiką su aplinkine augalija ir gyvūnija.

Lapkričio 25–29 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje vyks užsiėmimas, skirtas subtiliems ekologiniams procesams sename miške pažinti, kurį ves Sengirės fondo ekspertės: mikologė Aurelija Plukė ir botanikė Villma Gudynienė. Šiuose užsiėmimuose, vykstančiuose miške, dalyvauja menininkė Aistė Ambrazevičiūtė, kuri padeda dalyviams perteikti ir gilinti savo miško patirtis, tyrinėjant sudėtingas gleivūnų ir kerpių formas ir atvaizdus molekuliniame lygmenyje. Ji padeda atskleisti unikalų spalvų ir formų spektrą, leidžiantį dalyviams stebėti ir įvertinti šių miško organizmų paslėptą sudėtingumą, paversdama mokslinius tyrinėjimus į meninę biologinės įvairovės prizmę.

Prie jų prisideda aplinkosaugos pedagogė Riita (Nyyskä) Nykänen iš Suomijos asociacijos „Mustarinda“. Nyyskä kuria mokymo medžiagą ir diegia naujus lauko aplinkosauginio švietimo metodus, padedančius mokytis gamtoje, siūlydama mokytojams naujas priemones ir strategijas, padedančias sudominti mokinius juos supančia gamtine aplinka.

Lauko programa vyksta Neringos miško klasėje – konstrukcijoje su stogu ir sėdimomis platformomis, įsikūrusioje Juodkrantės sengirėje, šalia dendrologinio tako, prie instaliacijos „Garso gaudyklė“. Ši klasė veikia kaip „Vaikų miško paviljono“, kuris iš pradžių buvo pristatytas kaip Lietuvos paviljonas 18-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje – Venecijos bienalėje 2023 m., tęsinys ir baigiamasis etapas. Iš Kuršių nerijos medienos pagamintas paviljonas iš pradžių buvo sukurtas kaip edukacinė žaidimų erdvė bienalei, turint tikslą jį perkelti į Neringos miškus kaip nuolatinę, viešai prieinamą instaliaciją. Ši transformacija leidžia klasei ir toliau būti ekologinio ir kultūrinio švietimo vieta, kviečiančia visus norinčius tyrinėti juos supantį natūralų kraštovaizdį ir iš jo mokytis.

Penkias dienas vykstančių ekologinių dirbtuvių metu Neringos miško klasė, kurios struktūra subtiliai susilieja su trapiu miško kraštovaizdžiu, yra atspirties ir susibūrimo vieta – natūralus orientyras, nuo kurio mokiniai gali pradėti atlikti užduotis, stiprinančias jų ryšį su ekosistema ir įtraukiančias juos į aplinką, kurią siekia pažinti. 

Edukatoriai: Aistė Ambrazevičiūtė, Aurelija Pluke ir Vilma Gudynienė (Sengires fondas), Gvidas Laukaitis (Kuršių nerijos nacionalinis parkas), Riita (Nyyskä) Nykänen (Asociacija „Mustarinda“)
Kuratoriai: Jurga Daubaraitė, Egija Inzulė, Jonas Žukauskas
Edukacinės programos koordinatorė: Dovilė Lapinskaitė

Neringos miško klasės architektūra: Jonas Žukauskas bendradarbiaujant su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi ir Anton Šramkov.

„Miško laikas“ tekstai – Gabrielė Grigorjevaitė, „Gleivūnų sporos“ – Aistė Ambrazevičiūtė, „Kalnapušių abėcėlė“ – Mantas Peteraitis

Pagamino ir sukūrė: „Neringos miško architektūra“

Įgyvendino: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija

Projekto partneriai: Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Lietuvos valstybinė miškų urėdija, asociacija „Mustarinda“, Neringos gimnazija, Neringos savivaldybė, Sengirės fondas

Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė

The post NERINGOS MIŠKO KLASĖ appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Vaikų miško paviljonas
Lietuva 18-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje –
La Biennale di Venezia 2023

2023 m. gegužės 18 d. – lapkričio 26 d.

2125 Campo Tana, Castello, Venecija
(priešais įėjimą į Arsenalą)

„Vaikų miško paviljonas“ sukurtas kaip žaidimų peizažas, skirtas atkreipti dėmesį į savitą vaikų būdą stebėti, daryti išvadas, apibūdinti mišką, jį paaiškinti ir reikalauti agentiškumo jį formuojant. Projekte sujungiami atradimai ir darbai, sukurti greta Vilniaus ir Kuršių nerijos apylinkių miškuose, taip pat Paljakanvaros (Suomija) sengirėje vykusių užsiėmimų su vaikais. Lydimi architektų, aplinkosaugos edukatorių, aktyvistų, menininkų ir miškininkų, vaikai buvo supažindinti su mąstymu apie mišką kaip apie derybomis formuojamą erdvę, kurioje nė vienas veikėjas neturi pagrindinio vaidmens.

Tiesiai priešais įėjimą į Arsenalą įkurto paviljono instaliacija yra ir architektūrinis objektas, ir konceptuali struktūra, suformuota įsiterpti į tipinio venecijietiško gyvenamajo namo interjerą ir įgalinanti skirtingus diskusijų, sąveikų bei žaidimo formatus. Paviljonas pagamintas ir sukonstruotas iš Kuršių nerijoje augančių medžių medienos, kelerius metus kauptos, datuotos ir žymėtos Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijoje (NMK) esančiame archyve kaip projekto „Neringos miško architektūra“ dalis. Papildyti filmų instaliacijomis, darbo stalais ir žaidimų struktūromis, architektūriniai paviljono elementai sudaro parodos aplinką, skirtą refleksijai ir mokymuisi. Projekte atskleidžiama, kaip dalyvavę vaikai mokėsi apie senuosius miškus, pirmykščius pelkių kraštovaizdžius ir ilgus geologinio formavimosi procesus.

Lauke vykusių užsiėmimų metu vaikai tyrinėjo mišką įvairiais masteliais ir juslėmis, stebėjo kerpių augimo dėsningumus, per papildytąją realybę gilinosi į cheminės taršos molekules ir klausėsi senosios medienos bei gyvų medžių reverberacijas skleidžiančių styginių instrumentų garsų. Parodoje pristatoma iš šimtamečių kalnapušių šakų pagaminta abėcėlė, išdidintų šešėlių erdvė ir kompiuteriu sugeneruotų sporų bei gleivūnų formos. Paviljono lankytojai bus kviečiami žaisti ir mokytis apie miškus kaip apie architektūros ir infrastruktūros erdves – gamtinių sistemų aplinkas, valdomas, eksploatuojamas ir reguliuojamas žmogaus, technologijų, pramonės šakų, institucijų bei agentūrų, – bet sykiu ir nykstančios biologinės įvairovės erdvę.

„Vaikų miško paviljonas“ sumanytas kaip edukacinė priemonė, galinti „šakotis“ ir jungtis su kitais erdviniais bei teminiais elementais. Bienalei pasibaigus instaliacija bus grąžinta atgal į Kuršių nerijos mišką, kur veiks kaip aplinkosaugos edukacijos erdvė. Paviljonas organizuojamas pagal 2020 m. inicijuotą projektą „Neringos miško architektūra“, siekiant apmąstyti kultūrinių praktikų ir institucijų tarpininkavimą formuojant aplinkosaugos santykius, ir įgyvendinamas lietuviškojoje Kuršių nerijos teritorijoje įsikūrusioje Nidos meno kolonijoje. „Neringos miško architektūra“ – tai tęstinė programa, burianti vis didesnę įvairių sričių atstovų ir bendradarbiaujančių institucijų bendruomenę, siekiančią perskaityti šios vietovės kultūrinį kraštovaizdį kaip atvejo studiją regiono miškų kontekste, žvelgiant iš skirtingų perspektyvų ir telkiantis įvairias praktikas.

Oficialus atidarymas: gegužės 18 d. 15 val.

Atvira lankymui nuo antradienio iki sekmadienio:
gegužės 19 d. – rugsėjo 30 d.: 11.00–19.00
spalio 1 d. – lapkričio 26 d.: 10.00–18.00
Pirmadieniais paviljonas nedirbs (išskyrus gegužės 22 d., rugpjūčio 14 d., rugsėjo 4 d., spalio 16 d., spalio 30 d., lapkričio 11 d.)
Paviljono lankymas nemokamas.

Uždaryti

1 /

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

Mountain Pine Alphabet by Mantas Peteraitis, Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

OSRZ-4 (Banan Vedro, „Circulation of Infernation“, Doch ir Heorhii Hohatadze) samanų kepurės ir skaros, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Gabrielės Grigorjevos „Miško laikas“, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Lauros Garbštienės „Miško avys“, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Miško dirbtuvės“, „Neringos miško architektūros“ kartu su asociacija „Mustarinda“ sukurtas filmas, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Paljakanvaaros sengirė, 2021 m. Nuotr: Jonas Žukauskas

Aplinkosaugos edukatorės Riittos (Nyyskä) Nykänen Neringos miškuose vestos filmavimo dirbtuvės su vaikais, 2023 m. Nuotr: Jonas Žukauskas

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Kuratoriai Jurga Daubaraitė, Egija Inzule ir Jonas Žukauskas, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Dalyvauja: Aistė Ambrazevičiūtė, Sengirės fondas, Gabrielė Grigorjevaitė, Laura Garbštienė, asociacija „Mustarinda“ (Tiina Arjukka Hirvonen, Michaela Casková, Robin Everett, Riitta (Nyyskä) Nykänen), Mantas Peteraitis, „Kūrybingumo mokykla“ (Kristupas Sabolius), „New Academy“ (Ikko Alaska, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen), „Urbonas Studio“ (Nomeda ir Gediminas Urbonai), Kornelija Žalpytė

Kuratoriai: Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas
Paviljono komisarė: Ines Weizman
Architektūra: Jonas Žukauskas, bendradarbiaujant su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi, Antonu Šramkovu

Grafinis dizainas: Monika Janulevičiūtė
Plakato iliustracijos: Izadora Daubaraitė Žukauskaitė
Samanų kepurės ir skaros: Banan Vedro, „Circulation of Infernation“, „Doch“, Heorhii Hohatadze
Videografija: Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen
Videomontažo režisūra: Ignė Narbutaitė
Apšvietimas: Martynas Kazimierėnas
Foto dokumentacija: Rasa Juškevičiūtė
Koordinavimas: Dovilė Lapinskaitė

Koordinavimas Venecijoje: Marco Scurati
Komunikacija: Stefanija Jokštytė, Anna Luise Schubert, Alexandra Bondarev
Tekstų vertimai ir kalbos redakcija: Alexandra Bondarev, Gemma Lloyd
Projekto asistentas: Vilius Vaitiekūnas
Paviljono priežiūra: Rugilė Akambakaitė, Magdalena Beliavska, Augusta Fišerytė, Aistė Gaidilionytė, Rimantas Giedra, Gustė Kripaitė, Marta Dorotėja Lekavičiūtė, Gabija Naikauskaitė, Viktorija Narbutaitė, Kamilė Vasiliauskaitė, Gabrielė Vrublevska
Buhalterinė apskaita: Rasa Bliakevič
Teisinės konsultantės: Neringa Savickė, Kotryna Volodkaitė

Organizuoja: „Neringos miško architektūra“
Įgyvendina: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija
Partneris: „Centre for Documentary Architecture“
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, Šiaurės šalių kultūros centras, Baltijos kultūros fondas

Ačiū: „Artnews.lt“, Gražinai Banienei, Adriano Berengo, Julijai Derenko, Gaetano di Gregorio, Aurorai Fondai, Laurai Gabrielaitytei-Kazulėnienei, Pranui Gudaičiui, Monikai Kalinauskaitei, dr. Mindaugui Lapelei, „Laguna nel Bicchiere – Le Vigne Ritrovate“, Marijai Olšauskaitei, Rimantei Paulauskaitei-Digaitienei ir dr. Ainiui Pivorui iš Sengirės fondo, Viktorijai Rybakovai, Mindaugui Survilai, Nidos girininkijai, Kretingos girininkijai ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui

Nidos meno kolonijos komandai: Milenai Černiakaitei, Vasilisai Filatovai, Albertai Globienei, Giedriui Globiui, Astai Jackutei, Daliai Jokūbauskaitei, Linai Košelevai, Aldonai Lankauskienei, Elenai Orlovienei, Daurai Polonskytei, Ieva Skauronei, Janai Ustymenko, Katerinai Vaseko ir Tetjanai Volosiuk

Visiems vaikams, pedagogams ir mokykloms, dalyvavusiems seminaruose Lietuvoje bei Suomijoje:
Puolankajärvi bendrojo lavinimo mokyklai (Puolanka, FI), Hyrynsalmi bendrojo lavinimo mokyklai (Hyrynsalmi, FI), Neringos gimnazijai (Nida, LT), „Jauniesiems miško bičiuliams“ (Kretinga, LT), Baltupių progimnazijai (Vilnius, LT), Gerosios Vilties progimnazijai (Vilnius, LT), Emilijos Pliaterytės progimnazijai (Vilnius, LT), Pavilnio progimnazijai (Vilnius, LT), Sietuvos progimnazijai (Vilnius, LT), Simono Konarskio gimnazijai (Vilnius, LT), Simono Stanevičiaus progimnazijai (Vilnius, LT), Vasilijaus Kačialovo gimnazijai (Vilnius, LT), Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijai (Vilnius, LT)

Atstovės spaudai:
Spauda Lietuvoje: Stefanija Jokštytė, press@nidacolony.lt
Užsienio spauda: Anne Luise Schubert, press@neringaforestarchitecture.lt

Nuoroda į spaudos paketą.

The post appeared first on Neringos Miško Architektūra.