Kiekvieną būdą matyti Lietuvos žaliąjį rūbą lemia pasirinkta optika, suformuota stebinčiojo interesų ir visos prietaisų bei metodų grandinės. „Miško atlasas“ – tai procesinė paroda, kviečianti įžengti į miško tankmę pačiame jos viduryje – be pradžios ir pabaigos – į atspaudų konsteliaciją, dėliojamą gretinant miško vaizdų įvairovę. Parodoje pateikiami vaizdai, fotografijos, diagramos ir žemėlapiai kartografuoja viešai prieinamus erdvinius duomenis, atspindinčius miškų erdvinę kaitą, seka medienos ruošą, jos medžiagų cirkuliaciją, pramonės gamybos grandines bei su tuo susijusias technologines inovacijas.

Kultūroje įsigalėjusi tvarumo sąvoka, šiandien apibūdinanti tiek produktus, tiek jų gamybai naudojamų resursų atsinaujinimą, istoriškai kilo iš miško erdvėje vykdomų darbų: ji siejama su efektyviu miško kirtimo ir sodinimo cikliškumu bei miško eksploatavimu, orientuotu į tiksliai apskaičiuojamus ir planuojamus atsinaujinančius medienos išteklius. Metodai ir įrankiai, sukurti šiai apskaitai, ilgainiui suformavo ir mūsų būdą matyti miško buveines – siekiant kuo efektyviau išgauti medieną, miško erdvė buvo schematizuota, supaprastinta, apibrėžta skaičių lentelėmis. Užpelkėjęs gruntas buvo sausinamas, medžių tankmė retinama, sudarant palankias sąlygas augti tvirčiausiems ir tiesiausiems medžiams. 

Šiame procese buvo prarasta atmintis ir gebėjimas matyti mišką kaip ilgą laiką formuotą, neįžengiamą, gyvybės įvairovės kupiną erdvę. Dabar šis vaizdinys rekonstruojamas pasitelkus aplinkosaugos intereso vedamą vaizduotę. Būtent ja remiasi besiplečiantis judėjimas ir kultūrinė kaita, dėl kurios tampa įmanoma plėsti saugomas teritorijas ir išsaugoti ekosistemų įvairovę siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos.

Miškas – tai įtampos erdvė, formuojama daugybės interesų. Būdai, kaip jį matome, taip pat yra kultūros praktikų rezultatas. „Miško atlasas“ skirtas nujausti žiniją ir vaizduotę –  susiejančią skirtingas sritis ir atveriančią fragmentuotą miško erdvėje veikiančių santykių vaizdą ir ateitybę.

„Miško atlasas“ pristytas šeštadienį, birželio 14 d., Marcinkonių stoties galerijoje. Tuo pačiu metu, kitame miške, kitoje kultūros įstaigoje – Nidos meno kolonijoje – atsidarė „Neringos medienos dirbtuvės“, kurias veda reziduojančių stalių kolektyvas „gemeinsam bauen wir neu“. Šioje parodoje eksponuojami Neringos miško architektūros projekto dalyvių darbai, sukurti nuo 2020 metų.

Paroda veikia: 2025 m. birželio 14 d. – liepos 13 d.

Parodą aplankyti galima: šeštadieniais – sekmadieniais, 12.00-17.00 val., arba iš anksto susitarus tel. 061416255.

Adresas: Marcinkonių stoties galerija, Kastinio g. 1C, Marcinkonys

„Miško atlasas“ – tai Neringos miško architektūros projektas. Žemėlapiai, tyrimas ir vaizdai: Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, kartografijos ir tyrimo asistentė: Augusta Fišerytė.

Vaizdas: Rūdninkų giria, 2015, 2022 ir 2025 metų spektrinė analizė, atlikta naudojant viešai prieinamus „Landsat 8“ nuotolinio stebėjimo duomenis (6-ąją juostą, skirtą kietiems paviršiams stebėti). Mėlyna spalva žymi erdves, atsivėrusias po miško iškirtimo. Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas, 2025

Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė

The post Miško atlasas appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Šis leidinys yra fotografinis dokumentas ir kartu siūlymas išsaugoti Jono Prapuolenio (1900–1980) rankomis pastatytą Studiją, kurioje visą savo ypatingą kūrybinį gyvenimą jis kūrė ir gamino didžiąją dalį savo kūrinių. Beveik šimtmečio senumo sodybą Kauno Žaliakalnio rajone, jo gyvenamąjį namą ir Studiją, paskendusius sode, prižiūri dailininko sūnus Bangutis Prapuolenis.

Jonas Prapuolenis buvo dizaineris, menininkas, pedagogas, interpretavęs vietinės medienos tekstūras ir savybes, unikalias jos formas bei raštus, suformuotus vietinio klimato ir dirvožemio, paversdamas šią geometriją meniniais baldais. 

Rasos Juškevičiūtės fotografijose užfiksuoti vaismedžių sode paskendę Studijos pastato fragmentai, dokumentuojami ir atskleidžiami Jono Prapuolenio praktikos, kūrybos ir meistrystės procesų, žinių atspindžiai, kuriuos galima perskaityti vienetiniuose balduose, saugomuose aptrupėjusiose dirbtuvėse, medžiagų saugykloje ir antro aukšto priimamajame, kurie pilni vertingų neapdorotos, grubios medienos gabalų, nebaigtų dizaino kūrinių detalių, popierinių eskizų, kaulo ir gintaro ornamentų, padengtų smulkiomis per laiką susikaupusių dulkių dalelėmis.

Kartu su nuotraukų albumu papildomame sąsiuvinyje publikuojami Kotrynos Lingienės ir Aistės Dičkalnytės tekstai, kuriuose aptariama studijos istorija, pateikiamas platesnis žvilgsnis į Jono gyvenimą ir į kūrybos motyvus, atskleidžiami lėto laiko klodai ir darbas su medžiaga, apmąstoma folkloristika ir modernistinis dizainas, išlikusio paveldo reikšmė ir Studijos išsaugojimo svarba.

Jono Prapuolenio sodyba, šeimos namas (statytas 1925 m.) ir Studija (statyta 1936 m.), nuo 2011 m. įtraukti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau dėl konstrukcinių dalių, stogų ir fasadų nusidėvėjimo Studijai reikia papildomos apsaugos priemonių siekiant išsaugoti šį palikimą kaip specifinę nedalomą visumą.

Fotografijos: Rasa Juškevičiūtė
Dizainas: Goda Budvytytė
Sudarytojai: Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas
Tekstų autoriai:
Aistė Dičkalnytė, Kotryna Lingienė, Jurga Daubaraitė and Jonas Žukauskas
Fotografės asistentė: Marija Olšauskaitė
Koloristas: Danielius Samulevič

Lietuvių kalbos redaktorė ir vertėja į anglų kalbą: Alexandra Bondarev; 
Lietuvių kalbos redaktorė pratarmei: Aira Niauronytė
Anglų kalbos redaktorė: Gemma Lloyd

Leidėjas: Kirvarpa
Spaustuvė: Kopa
Tiražas: 500

Leidinį finansuoja Lietuvos kultūros taryba

ISBN 978-609-96209-9-2

The post Knyga: Jonas Prapuolenis STUDIJA appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Neringos miško architektūra prasidėjo nuo natūralaus medienos džiovinimo stoginės, kuri buvo pastatyta Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos (NAC) kieme, nukreipiant dalį biokurui skirtos, Kuršių nerijos miškuose nukirstos medienos lentų paruošimui. Ji taipogi veikia kaip medienos rūšių archyvas, išteklių saugykla ir viešas vietos miškų istorijų ir planavimo eksponatas.

Šis vietinės medienos archyvas tapo NMA meninių tyrimų rezidencijos programos, kurioje dalyvauja architektai, menininkai, tyrinėtojai ir žurnalistai, pagrindu. Asamblėja, kuri skatina platesnį miško aplinkos supratimą, sekdama ekstravystines pramonės praktikas ir procesus bei jų poveikį biologinei įvairovei. NMA dalyviai siekia platesnio visuomenės sąmoningumo ir galimos įtakos sprendimams formuojant miškų ateitį.

Architektūra: Jonas Žukauskas ir Jurga Daubaraitė
Koncepcija ir koordinavimas: Jurga Daubaraitė, Egija Inzulė, Jonas Žukauskas
Statybos darbai: Jonas Žukauskas ir Jurgis Paškevičius
Ačiū: Nerijui Rimkui, Robertui Narkui, Rudolfui Levuliui, Denisui Kolomyckiui, Aleksandrui Tereščenko, Eugenij Veres, NMK komandai.

The post MEDIENOS DŽIOVINIMO STOGINĖ appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Vaikų miško paviljonas
Lietuva 18-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje –
La Biennale di Venezia 2023

2023 m. gegužės 18 d. – lapkričio 26 d.

2125 Campo Tana, Castello, Venecija
(priešais įėjimą į Arsenalą)

„Vaikų miško paviljonas“ sukurtas kaip žaidimų peizažas, skirtas atkreipti dėmesį į savitą vaikų būdą stebėti, daryti išvadas, apibūdinti mišką, jį paaiškinti ir reikalauti agentiškumo jį formuojant. Projekte sujungiami atradimai ir darbai, sukurti greta Vilniaus ir Kuršių nerijos apylinkių miškuose, taip pat Paljakanvaros (Suomija) sengirėje vykusių užsiėmimų su vaikais. Lydimi architektų, aplinkosaugos edukatorių, aktyvistų, menininkų ir miškininkų, vaikai buvo supažindinti su mąstymu apie mišką kaip apie derybomis formuojamą erdvę, kurioje nė vienas veikėjas neturi pagrindinio vaidmens.

Tiesiai priešais įėjimą į Arsenalą įkurto paviljono instaliacija yra ir architektūrinis objektas, ir konceptuali struktūra, suformuota įsiterpti į tipinio venecijietiško gyvenamajo namo interjerą ir įgalinanti skirtingus diskusijų, sąveikų bei žaidimo formatus. Paviljonas pagamintas ir sukonstruotas iš Kuršių nerijoje augančių medžių medienos, kelerius metus kauptos, datuotos ir žymėtos Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijoje (NMK) esančiame archyve kaip projekto „Neringos miško architektūra“ dalis. Papildyti filmų instaliacijomis, darbo stalais ir žaidimų struktūromis, architektūriniai paviljono elementai sudaro parodos aplinką, skirtą refleksijai ir mokymuisi. Projekte atskleidžiama, kaip dalyvavę vaikai mokėsi apie senuosius miškus, pirmykščius pelkių kraštovaizdžius ir ilgus geologinio formavimosi procesus.

Lauke vykusių užsiėmimų metu vaikai tyrinėjo mišką įvairiais masteliais ir juslėmis, stebėjo kerpių augimo dėsningumus, per papildytąją realybę gilinosi į cheminės taršos molekules ir klausėsi senosios medienos bei gyvų medžių reverberacijas skleidžiančių styginių instrumentų garsų. Parodoje pristatoma iš šimtamečių kalnapušių šakų pagaminta abėcėlė, išdidintų šešėlių erdvė ir kompiuteriu sugeneruotų sporų bei gleivūnų formos. Paviljono lankytojai bus kviečiami žaisti ir mokytis apie miškus kaip apie architektūros ir infrastruktūros erdves – gamtinių sistemų aplinkas, valdomas, eksploatuojamas ir reguliuojamas žmogaus, technologijų, pramonės šakų, institucijų bei agentūrų, – bet sykiu ir nykstančios biologinės įvairovės erdvę.

„Vaikų miško paviljonas“ sumanytas kaip edukacinė priemonė, galinti „šakotis“ ir jungtis su kitais erdviniais bei teminiais elementais. Bienalei pasibaigus instaliacija bus grąžinta atgal į Kuršių nerijos mišką, kur veiks kaip aplinkosaugos edukacijos erdvė. Paviljonas organizuojamas pagal 2020 m. inicijuotą projektą „Neringos miško architektūra“, siekiant apmąstyti kultūrinių praktikų ir institucijų tarpininkavimą formuojant aplinkosaugos santykius, ir įgyvendinamas lietuviškojoje Kuršių nerijos teritorijoje įsikūrusioje Nidos meno kolonijoje. „Neringos miško architektūra“ – tai tęstinė programa, burianti vis didesnę įvairių sričių atstovų ir bendradarbiaujančių institucijų bendruomenę, siekiančią perskaityti šios vietovės kultūrinį kraštovaizdį kaip atvejo studiją regiono miškų kontekste, žvelgiant iš skirtingų perspektyvų ir telkiantis įvairias praktikas.

Oficialus atidarymas: gegužės 18 d. 15 val.

Atvira lankymui nuo antradienio iki sekmadienio:
gegužės 19 d. – rugsėjo 30 d.: 11.00–19.00
spalio 1 d. – lapkričio 26 d.: 10.00–18.00
Pirmadieniais paviljonas nedirbs (išskyrus gegužės 22 d., rugpjūčio 14 d., rugsėjo 4 d., spalio 16 d., spalio 30 d., lapkričio 11 d.)
Paviljono lankymas nemokamas.

Uždaryti

1 /

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

Mountain Pine Alphabet by Mantas Peteraitis, Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

OSRZ-4 (Banan Vedro, „Circulation of Infernation“, Doch ir Heorhii Hohatadze) samanų kepurės ir skaros, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Gabrielės Grigorjevos „Miško laikas“, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Lauros Garbštienės „Miško avys“, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Miško dirbtuvės“, „Neringos miško architektūros“ kartu su asociacija „Mustarinda“ sukurtas filmas, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Paljakanvaaros sengirė, 2021 m. Nuotr: Jonas Žukauskas

Aplinkosaugos edukatorės Riittos (Nyyskä) Nykänen Neringos miškuose vestos filmavimo dirbtuvės su vaikais, 2023 m. Nuotr: Jonas Žukauskas

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Kuratoriai Jurga Daubaraitė, Egija Inzule ir Jonas Žukauskas, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Dalyvauja: Aistė Ambrazevičiūtė, Sengirės fondas, Gabrielė Grigorjevaitė, Laura Garbštienė, asociacija „Mustarinda“ (Tiina Arjukka Hirvonen, Michaela Casková, Robin Everett, Riitta (Nyyskä) Nykänen), Mantas Peteraitis, „Kūrybingumo mokykla“ (Kristupas Sabolius), „New Academy“ (Ikko Alaska, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen), „Urbonas Studio“ (Nomeda ir Gediminas Urbonai), Kornelija Žalpytė

Kuratoriai: Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas
Paviljono komisarė: Ines Weizman
Architektūra: Jonas Žukauskas, bendradarbiaujant su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi, Antonu Šramkovu

Grafinis dizainas: Monika Janulevičiūtė
Plakato iliustracijos: Izadora Daubaraitė Žukauskaitė
Samanų kepurės ir skaros: Banan Vedro, „Circulation of Infernation“, „Doch“, Heorhii Hohatadze
Videografija: Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen
Videomontažo režisūra: Ignė Narbutaitė
Apšvietimas: Martynas Kazimierėnas
Foto dokumentacija: Rasa Juškevičiūtė
Koordinavimas: Dovilė Lapinskaitė

Koordinavimas Venecijoje: Marco Scurati
Komunikacija: Stefanija Jokštytė, Anna Luise Schubert, Alexandra Bondarev
Tekstų vertimai ir kalbos redakcija: Alexandra Bondarev, Gemma Lloyd
Projekto asistentas: Vilius Vaitiekūnas
Paviljono priežiūra: Rugilė Akambakaitė, Magdalena Beliavska, Augusta Fišerytė, Aistė Gaidilionytė, Rimantas Giedra, Gustė Kripaitė, Marta Dorotėja Lekavičiūtė, Gabija Naikauskaitė, Viktorija Narbutaitė, Kamilė Vasiliauskaitė, Gabrielė Vrublevska
Buhalterinė apskaita: Rasa Bliakevič
Teisinės konsultantės: Neringa Savickė, Kotryna Volodkaitė

Organizuoja: „Neringos miško architektūra“
Įgyvendina: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija
Partneris: „Centre for Documentary Architecture“
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, Šiaurės šalių kultūros centras, Baltijos kultūros fondas

Ačiū: „Artnews.lt“, Gražinai Banienei, Adriano Berengo, Julijai Derenko, Gaetano di Gregorio, Aurorai Fondai, Laurai Gabrielaitytei-Kazulėnienei, Pranui Gudaičiui, Monikai Kalinauskaitei, dr. Mindaugui Lapelei, „Laguna nel Bicchiere – Le Vigne Ritrovate“, Marijai Olšauskaitei, Rimantei Paulauskaitei-Digaitienei ir dr. Ainiui Pivorui iš Sengirės fondo, Viktorijai Rybakovai, Mindaugui Survilai, Nidos girininkijai, Kretingos girininkijai ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui

Nidos meno kolonijos komandai: Milenai Černiakaitei, Vasilisai Filatovai, Albertai Globienei, Giedriui Globiui, Astai Jackutei, Daliai Jokūbauskaitei, Linai Košelevai, Aldonai Lankauskienei, Elenai Orlovienei, Daurai Polonskytei, Ieva Skauronei, Janai Ustymenko, Katerinai Vaseko ir Tetjanai Volosiuk

Visiems vaikams, pedagogams ir mokykloms, dalyvavusiems seminaruose Lietuvoje bei Suomijoje:
Puolankajärvi bendrojo lavinimo mokyklai (Puolanka, FI), Hyrynsalmi bendrojo lavinimo mokyklai (Hyrynsalmi, FI), Neringos gimnazijai (Nida, LT), „Jauniesiems miško bičiuliams“ (Kretinga, LT), Baltupių progimnazijai (Vilnius, LT), Gerosios Vilties progimnazijai (Vilnius, LT), Emilijos Pliaterytės progimnazijai (Vilnius, LT), Pavilnio progimnazijai (Vilnius, LT), Sietuvos progimnazijai (Vilnius, LT), Simono Konarskio gimnazijai (Vilnius, LT), Simono Stanevičiaus progimnazijai (Vilnius, LT), Vasilijaus Kačialovo gimnazijai (Vilnius, LT), Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijai (Vilnius, LT)

Atstovės spaudai:
Spauda Lietuvoje: Stefanija Jokštytė, press@nidacolony.lt
Užsienio spauda: Anne Luise Schubert, press@neringaforestarchitecture.lt

Nuoroda į spaudos paketą.

The post appeared first on Neringos Miško Architektūra.