Ši instaliacija – tai ne tik architektūrinis objektas, bet ir konceptuali struktūra, siūlanti įvairias galimybes žaisti, bendrauti ir diskutuoti. Ji veikia kaip žaidimų ir mokymosi priemonė, skatinanti ir pripažįstanti unikalų vaikų požiūrį į mišką, jų gebėjimą jį stebėti, interpretuoti ir su juo sąveikauti, taip pabrėžiant vaikų svarbą formuojant miško ateitį.

Paviljonas pastatytas iš Kuršių nerijos miškų medienos, kuri įprastai naudojama biokurui ar popieriaus gamybai. „Neringos miško architektūros“ kolektyvas kelerius metus rinko ir saugojo šią medieną Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, planuodamas ją naudoti medžiagų eksperimentams, meno edukacijai ir kūrybai.

„Vaikų miško paviljono“ medžiagiškumas ir dizainas atliepia vėjo formuotos medienos geometriją bei ypatingas Kuršių nerijos dirvožemio sąlygas. Žaidimų erdvė sukonstruota iš įvairaus storio pagal užsakymą pjaustytų medienos elementų – nuo plonų kaip popierius iki storų juodalksnio, kalnapušės, baltažiedės robinijos, beržo, kaštono, klevo ir pušies lentų.

Po pristatymo Venecijoje, instaliacija buvo perkelta į dvi skirtingas vietas. Jos stogo konstrukcija dabar įrengta Juodkrantės sengirėje ir naudojama „Neringos miško klasės“ veiklai – pažintiniams pasivaikščiojimams po mišką ir aplinkosaugos edukaciniams užsiėmimams.

O žaidimų platformos, šešėlių teatro projekcijos ir kiti instaliacijos elementai įrengti „Stasys Museum“ edukacijos erdvėje, kur jie naudojami tyrimų ir mokymosi veiklose, kurias įgyvendina paviljono kūrėjai kartu su muziejaus komanda.

Bukleto PDF

„Miško laikas“, Gabrielės Grigorjevaitės sukurta daugiau nei 500 metų apimanti laiko juosta, apžvelgianti svarbiausius miško ekologinius procesus. 

Viešoji programa
„Stasys Museum“ svetainė
„Vaikų miško paviljono“ lankymas yra nemokamas.

Foto: Andrej Vasilenko

Dalyvauja:
Aistė Ambrazevičiūtė, „Sengirės fondas“, Gabrielė Grigorjevaitė, Laura Garbštienė, asociacija „Mustarinda“ (Tiina Arjukka Hirvonen, Michaela Casková, Robin Everett, Riitta (Nyyskä) Nykänen), Mantas Peteraitis, „New Academy“ (Ikko Alaska, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen), „Urbonas Studio“ (Nomeda ir Gediminas Urbonai), Kornelija Žalpytė

Kuravimas ir produkcija:
„Neringos miško architektūra“ (Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas)

Architektūra:
Jonas Žukauskas, bendradarbiaujant su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi ir Antonu Šramkovu

Grafinis dizainas: Monika Janulevičiūtė
Vaizdo produkcija: Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen
Vaizdo montažas: Ignė Narbutaitė
Apšvietimas: Martynas Kazimierėnas
Tekstų vertimai ir kalbos redakcija: Alexandra Bondarev, Gemma Lloyd

„Stasys Museum“:
Projekto koordinavimas: Vilius Vaitiekūnas
Grafinio dizaino adaptacija: Daniil Lapickij
Komunikacija: Gabrielius Grašys
Vertimas į lietuvių kalbą ir redagavimas: Dangė Vitkienė
Techninė pagalba: Gediminas Akstinas, Tomas Styra
Edukacijos komanda: Karen Vanhercke, Veronika Kaminskaitė, Vilius Vaitiekūnas

Ypatinga padėka:
Monikai Kalinauskaitei, Ines Weizman, „Sengirės fondui“, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Valstybinių miškų urėdijai, Romantic Boutique Hotel & Spa Panevėžys

Partneriai: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, Panevėžio rajono švietimo centras
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė, Nordic Culture Point
Rėmėjai: AB Roquette Amilina, UAB Splius, MB Lairent

The post Vaikų miško paviljonas „Stasys Museum“ edukacijos erdvėje appeared first on Neringos Miško Architektūra.

„Neringos miško architektūros“ projekto pagrindą sudaro 39 m³ medienos, per trejus metus sukauptos Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje (VDA NMK) įkurtame medienos archyve. Šis didžiulis medienos kiekis – tik nedidelė dalis biomasės, reguliariai kertamos atliekant Kuršių nerijos kraštovaizdžio priežiūros ir miškotvarkos darbus. Ši mediena paprastai perdirbama į skiedras ir perduodama į biokuro rinką, kur parduodama kaip biomasė, skirta deginti centralizuotose (rajoninėse) šilumos tiekimo įmonėse – taip pagaminama daugiau kaip 70 proc. visos Lietuvoje tiekiamos šilumos. 2020 m. VDA NMK inicijuotoje mokslinių tyrimų rezidencijų programoje ši mediena buvo panaudota kitaip – ji tapo per ateinančius penkerius metus išvystytų veiklų pamatu ir katalizatoriumi. Taip buvo sukurtasi ir „Vaikų miško paviljonas“ – Lietuvos paviljonas 2023 m. Venecijos architektūros bienalėje. 

Aktyvios „Neringos medienos dirbtuvės“ veikia kaip vasaros studija, skirta darbui su medžiu: nuo birželio 14 d. iki rugpjūčio 31 d., kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį, VDA NMK patalpose dirbtuves rengs kolektyvas „gemeinsam bauen wir neu“ – queer asmenų ir moterų iš Ciuricho grupė, dirbanti instaliavimo, architektūros bei dailidės darbų srityse ir sprendžianti profesijų, kurių atstovai privalo išmanyti mašinų bei statybos technologijas, prieinamumo ir įtraukties klausimus. Dirbtuves rengs ir kiti „Neringos miško architektūros“ projekto dalyviai. Šiuose užsiėmimuose daugiausia dėmesio skiriama darbui su Kuršių nerijos mediena, atspindint tiek vietinį kontekstą, tiek šios medienos naudojimo technikas: taip pati medžiaga ir galimybė su ja eksperimentuoti taps prieinama tiek vietiniams Neringos gyventojams, tiek vasaros sezonu atvykstantiems svečiams.

Dirbtuvių erdvė papildyta laiko juosta, kurioje plačiai pristatomi eksperimentiniai ir žaismingi būdai pergalvoti darbą su mediena] – juos per pastaruosius penkerius metus įgyvendino programos rezidentai, dalyviai ir studentai. Šių kūrinių įvairovė  apima tyrimais paremtus projektus, ekskursijas ir pasivaikščiojimus po kraštovaizdį, meninę piemenų rezidenciją, bei apčiuopiamus objektus ir vaizdais grįstus kūrinius. Drauge šie metodai pristato darbinį modelį, skirtą įsitraukti į kraštovaizdį ir paveldą per įvietintas, kritines praktikas. Projekte tiek miško kultūrinis kraštovaizdis, tiek paveldas vertinami kaip  dinamiškos sritys, formuojamos istorinių procesų, administracinių sistemų ir gyvenimiškos patirties, nagrinėjant juos kaip erdves, kuriose kultūrinių praktikų darbas gali būti atidus, jautrus ir medžiagiškas.

Kuratoriai: „Neringos miško architektūra“ (Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas)

Dirbtuvės: gemeinsam bauen wir neu (Dshamila Annina Wörnhard, Seraina Rohner, Maria Flora Selma Bühlmann, Katharina Riedl, Giulia Spek, Ladina Laura Honegger, Janine Umiker, Maria Bazzicalupo, Jeanne-Marie Léchot, Namila Altorfer, Anna Grolimund, Christina Kundert ir Astrid Bühlmann)

Projekto dalyviai (dauguma nuo 2020 m.) – menininkai, tyrėjai, architektai, dizaineriai ir geografai, tarp kurių: 
Adomas Zubė, Agata Marzecova, Ainis Pivoras, Aistė Ambrazevičiūtė, Sengirės fondas, Andrej Polukord, Anita Zariņa, Anne Hovad Fischer, Anni Laakso, Antanas Gerlikas, Anton Shramkov, Antti Auvinen, Aurelija Plukė, „Circulation of Infernation“, „colectivo amasijo“, Dovilė Lapinskaitė, Eduardas Budrys, Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen, Emma Holmberg, Gabrielė Grigorjevaitė, Gediminas Virgilijus Dikšas, „gemeinsam bauen wir neu“, Gražina Banienė, Gražina Žemaitienė, Gvidas Laukaitis, Ignė Narbutaitė, Ines Weizman, Jan Lütjohann, Jonas Palekas, Jonė Pivoraitė, Jurgis Paškevičius, Kamilė Krasauskaitė, Kathryn Wood, Kornelija Žalpytė, Kristupas Sabolius, Laura Garbštienė, Lina Lapelytė, Mantas Peteraitis, Martynas Kazimierėnas, Milda Laužikaitė, Mindaugas Rasimavičius, Monika Janulevičiūtė, Monika Kalinauskaitė, asociacija „Mustarinda“ (Tiina Arjukka Hirvonen, Michaela Casková, Robin Everett, Riitta (Nyyskä) Nykänen), Nerijus Rimkus, „New Academy“ (Ikko Alaska, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen), Nina Svensson, Phillipp von Hase, Pranas Gudaitis, Rasa Juškevičiūtė, Sean Thomas Tyler, Signe Pelne, „Urbonas Studio“ (Nomeda ir Gediminas Urbonai), Yana Foqué, Viktorija Damerell, Vilma Gudynienė 

Parodos arhitektūra ir instalacijos dizainas: „Neringos miško architektūra“ (Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas)
Grafinis dizainas: Nerijus Rimkus
Gamybos palaikymas ir pagalba: Mimmi Koponen
Instaliacijos darbai: Gediminas Venckus, Antanas Gerlikas, Kotryna Butautytė, Rudolfas Levulis, Eva Körber
Vertimas į lietuvių kalbą ir redagavimas: Alexandra Bondarev, Deimantė Česokaitė, Nunilo Rumbutis, Emilija Ferdmanaitė
Anglų kalbos redaktorė: Gemma Lloyd

Dėkojame: Anne-Luise Schubert, Jakobui Eliasui Schubertui 

„Neringos medienos dirbtuves“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė ir „Pro Helvetia“ – Šveicarijos meno taryba

Foto dokumentacija: Andrej Vasilenko

The post Neringos medienos dirbtuvės appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Kiekvieną būdą matyti Lietuvos žaliąjį rūbą lemia pasirinkta optika, suformuota stebinčiojo interesų ir visos prietaisų bei metodų grandinės. „Miško atlasas“ – tai procesinė paroda, kviečianti įžengti į miško tankmę pačiame jos viduryje – be pradžios ir pabaigos – į atspaudų konsteliaciją, dėliojamą gretinant miško vaizdų įvairovę. Parodoje pateikiami vaizdai, fotografijos, diagramos ir žemėlapiai kartografuoja viešai prieinamus erdvinius duomenis, atspindinčius miškų erdvinę kaitą, seka medienos ruošą, jos medžiagų cirkuliaciją, pramonės gamybos grandines bei su tuo susijusias technologines inovacijas.

Kultūroje įsigalėjusi tvarumo sąvoka, šiandien apibūdinanti tiek produktus, tiek jų gamybai naudojamų resursų atsinaujinimą, istoriškai kilo iš miško erdvėje vykdomų darbų: ji siejama su efektyviu miško kirtimo ir sodinimo cikliškumu bei miško eksploatavimu, orientuotu į tiksliai apskaičiuojamus ir planuojamus atsinaujinančius medienos išteklius. Metodai ir įrankiai, sukurti šiai apskaitai, ilgainiui suformavo ir mūsų būdą matyti miško buveines – siekiant kuo efektyviau išgauti medieną, miško erdvė buvo schematizuota, supaprastinta, apibrėžta skaičių lentelėmis. Užpelkėjęs gruntas buvo sausinamas, medžių tankmė retinama, sudarant palankias sąlygas augti tvirčiausiems ir tiesiausiems medžiams. 

Šiame procese buvo prarasta atmintis ir gebėjimas matyti mišką kaip ilgą laiką formuotą, neįžengiamą, gyvybės įvairovės kupiną erdvę. Dabar šis vaizdinys rekonstruojamas pasitelkus aplinkosaugos intereso vedamą vaizduotę. Būtent ja remiasi besiplečiantis judėjimas ir kultūrinė kaita, dėl kurios tampa įmanoma plėsti saugomas teritorijas ir išsaugoti ekosistemų įvairovę siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos.

Miškas – tai įtampos erdvė, formuojama daugybės interesų. Būdai, kaip jį matome, taip pat yra kultūros praktikų rezultatas. „Miško atlasas“ skirtas nujausti žiniją ir vaizduotę –  susiejančią skirtingas sritis ir atveriančią fragmentuotą miško erdvėje veikiančių santykių vaizdą ir ateitybę.

„Miško atlasas“ pristytas šeštadienį, birželio 14 d., Marcinkonių stoties galerijoje. Tuo pačiu metu, kitame miške, kitoje kultūros įstaigoje – Nidos meno kolonijoje – atsidarė „Neringos medienos dirbtuvės“, kurias veda reziduojančių stalių kolektyvas „gemeinsam bauen wir neu“. Šioje parodoje eksponuojami Neringos miško architektūros projekto dalyvių darbai, sukurti nuo 2020 metų.

Paroda veikia: 2025 m. birželio 14 d. – liepos 13 d.

Parodą aplankyti galima: šeštadieniais – sekmadieniais, 12.00-17.00 val., arba iš anksto susitarus tel. 061416255.

Adresas: Marcinkonių stoties galerija, Kastinio g. 1C, Marcinkonys

„Miško atlasas“ – tai Neringos miško architektūros projektas. Žemėlapiai, tyrimas ir vaizdai: Jurga Daubaraitė ir Jonas Žukauskas, kartografijos ir tyrimo asistentė: Augusta Fišerytė.

Vaizdas: Rūdninkų giria, 2015, 2022 ir 2025 metų spektrinė analizė, atlikta naudojant viešai prieinamus „Landsat 8“ nuotolinio stebėjimo duomenis (6-ąją juostą, skirtą kietiems paviršiams stebėti). Mėlyna spalva žymi erdves, atsivėrusias po miško iškirtimo. Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas, 2025

Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė

The post Miško atlasas appeared first on Neringos Miško Architektūra.

NERINGOS MIŠKO KLASĖ

Neringos miško architektūros kolektyvas bendradarbiaudamas su Neringos savivaldybės ugdymo klasteriu, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, Kuršių nerijos nacionaliniu parku ir Sengirės fondu sukūrė edukacinę programą vykstančią Neringos miško klasėje, įsikūrusioje Juodkrantės sengirėje šalia dendrologinio tako. Ši klasė veikia kaip „Vaikų miško paviljono“, kuris atstovavo Lietuvai 18-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje – Venecijos bienalėje 2023 m., tęsinys. Iš Kuršių nerijos medienos pastatytas paviljonas buvo sukurtas kaip edukacinė žaidimų erdvė bienalei, turint tikslą vėliau jį perkelti į Neringos mišką kaip nuolatinę, viešai prieinamą instaliaciją. Sugrįžusi į mišką klasė veikia kaip ekologinio ir kultūrinio švietimo vieta, kviečianti visus norinčius tyrinėti juos supančią miško aplinką ir iš jos mokytis.

Plačiau apie NERINGOS MIŠKO KLASĘ

________________________________________________________________________________________

MIŠKO TĘSTINUMO KNYGA

Miško tęstinumo knyga sudaryta iš daugiasluoksnių istorijų, dirbtuvių ir veiklų, sukurtų bendradarbiaujant su vietiniais vaikais iš Kainu regiono Suomijoje.
Ji kilo iš dirbtuvių ciklo, kurį surengė Mustarindos asociacijos nariai nepaprastai didelėse, tačiau nykstančiose šiaurinės borealinės zonos sengirėse. Šiame sąsiuvinyje galite perskaityti apie mišką, jo ekosistemą ir bendruomenes, taip pat tyrinėti savo aplinkas, pasitelkdami įvairialypes sensorines veiklas.
Leidinio lietuviškas vertimas PDF formatu.

________________________________________________________________________________________

„Miško laikas“, Gabrielės Grigorjevaitės sukurta daugiau nei 500 metų apimanti laiko juosta, apžvelgianti svarbiausius miško ekologinius procesus. 

________________________________________________________________________________________

MIŠKO PAMOKOS
Asociacijos „Mustarinda“ ir Neringos miško architektūros sukurtas filmas,
Dirbtuvės su vaikais Paljakanvaaros miške, Suomijoje ir Neringos miške, Lietuvoje
Tekstas ir pasakojimas: Riitta (Nyyskä) Nykänen
2023

________________________________________________________________________________________

Edukatoriai: Aistė Ambrazevičiūtė, Aurelija Pluke ir Vilma Gudynienė (Sengires fondas), Gvidas Laukaitis (Kuršių nerijos nacionalinis parkas), Riita (Nyyskä) Nykänen (Asociacija „Mustarinda“)
Kuratoriai: Jurga Daubaraitė, Egija Inzulė, Jonas Žukauskas
Edukacinės programos koordinatorė: Dovilė Lapinskaitė

Neringos miško klasės architektūra: Jonas Žukauskas bendradarbiaujant su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi ir Anton Šramkov.

„Miško laikas“ tekstai – Gabrielė Grigorjevaitė, „Gleivūnų sporos“ – Aistė Ambrazevičiūtė, „Kalnapušių abėcėlė“ – Mantas Peteraitis

Pagamino ir sukūrė: „Neringos miško architektūra“

Įgyvendino: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija

Projekto partneriai: Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Lietuvos valstybinė miškų urėdija, asociacija „Mustarinda“, Neringos gimnazija, Neringos savivaldybė, Sengirės fondas

Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė

The post NERINGOS MIŠKO KLASĖS EDUKACINĖ MEDŽIAGA appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Les pièces de la forêt

2024 m. lapkričio 28d. – 2025 m. gegužės 25
Paroda arc en rêve architektūros centre, Bordeaux
galerie blanche

Elementai, kuriuos galima laisvai surinkti kuriant tarpusavyje susijusias struktūras: medienos pavyzdžiai, surinkti iš privačių monokultūrinių plantacijų, eksperimentinių miškų, privačių ir valstybinio mišraus valdymo miškų; medžiagos iš pramoninės medienos gamybos procesų. Tai tik keletas „miško dalių“, kurios šioje „Neringos miško architektūros“ kolektyvo parodoje tampa taktiliniais ryšiais su istorijomis, procesais ir praktikomis, formavusiomis ir toliau formuojančiomis Lando de Gaskonės miškus.

Šis didžiulis miškų plotas – tai mozaika, kurioje susipina ne tik jūrinių pušų monokultūros imperatyvai, bet ir rūpinimosi biologine įvairove praktikos. Sukurta kaip žaidimų erdvė, ši paroda yra kvietimas į mišką. Ji prasideda filmu, dokumentuojančiu dirbtuves po atviru dangumi Lietuvos ir Suomijos miškuose, o toliau atsiskleidžia per šešėlių žaismo su projekcijomis ir medienos elementų žaidimo instaliacijas ir laiko juostą, atskleidžiančią šios sudėtingos ekosistemos istoriją ir ateitį.

Parodoje taip pat rengiamos dirbtuvės ir edukaciniai užsiėmimai mokyklų grupėms, organizuojami vizitai į miškus ir pramonės vietoves, kurios dažnai nėra prieinamos visuomenei. Šie vizitai leidžia jaunimui patirti įvairias miškininkystės ir medienos gamybos praktikas bei dalyvauti diskusijose apie galimas miškų teritorijų ateitis.

Pariodą kuravo ir instaliaciją sukūrė – Neringos miško architektūra(Jurga Daubaraitė, Egija Inzule ir Jonas Žukauskas)

Atidarymo pokalbis
2024-11-28, 18:30
Jacques Sargos – rašytojas, leidėjas, istorikas ir meno ekspertas, ir Arnaud Sergent – politinių mokslų tyrimų inžinierius INRAE Nouvelle-Aquitaine-Bordeaux.

Dėkojame partneriams, institucijoms, įmonėms ir asmenims už jų indėlį į parodą:
Adam (Matthias Demaitre) • Alliance Forêt Bois (Loïc Cotten) • Assemblons (Mathieu Baehr) • l’Association de gestion de la forêt usagère de Biscarosse (Bernard Cassen) • Au Liégeur (Denis Sabouret) • Cécile Faye • le Conseil Départemental de la Gironde (Fabien Marque, Marion Molveaux) • Eric Castex • Fibois (Géraldine Gay Mallet) • Gascogne Bois (Nicolas Bordenave) • le Groupement Forestier Uzestois (Pascal Seguin) • INRAE Nouvelle-Aquitaine Bordeaux (Annabel Porté, Arnaud Sergent, Bastien Castagneyrol, Christophe Plomion, Frédéric Danjon, Frédéric Lagane, Laurent Boufier, Maksym Loginov, Yulia Prokopuk) • I2M Université de Bordeaux (Jean-Luc Coureau) • l’Institut Technologique FCBA (Patrick Moulinié) • Jacques Sargos • Lamécol (Laurent Daudigny) • Mustarinda Association (Michaela Casková, Riitta (Nyyskä) Nykänen, Robin Everett, Tiina Arjukka Hirvonen) • l’Office National des Forêts (Caroline Fourcade) • le Parc Naturel Régional des Landes de Gascogne (Ruben Penin) • Pierre Husky • Scierie Labadie (Philippe Labadie) • Scierie Labrousse (Jean-François Labrousse) • SEPANSO Aquitaine (Enzo Andel) • Smurfit Westrock • Stéphanie Lafitte • le Syndicat des propriétaires de la forêt usagère de La Teste de Buch (Jean Dubrous) • THEBAULT (Vincent Mautord)

Miško dirbtuvės
Filmas: „Neringos miško architektūra“ ir „Mustarinda Association“ (Michaela Casková, Riitta (Nyyskä) Nykänen, Robin Everett, Tiina Arjukka Hirvonen)
Tekstas ir pasakojimas: Riitta (Nyyskä) Nykänen
Kamera: Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen
Montavimas: Ignė Narbutaitė
Trukmė: 39:17 min
Filmas sukurtas Vaikų miško paviljono, Lietuvos paviljono 18-oje Tarptautinėje architektūros parodoje, Venecijos bienalėje 2023 proga.

arc en rêve, architektūros centro, komanda:
Fabrizio Gallanti – direktorius, Adrien Bensignor – generalinis sekretorius, Christophe Catsaros – leidyba, Leonardo Lella, Fanny Leglise – komunikacija, Anastassia Mathie – viešieji ryšiai ir partnerystė, Wenwen Cai, Eric Dordan – kuratorių komanda, Cyrille Brisou, Denys Zhdanov – produkcija, Emmanuelle Maura, Marie Christine Mendy – grafinis dizainas, Sara Meunier, Flora Stich – švietimas, Sylvaine Vigneau – administracija, Massimo Capano, Hakima Chahid, Claudine Wierstra – paslaugos visuomenei, Adrien Cuttaz (ENSA Paris-La Villette) – praktikantai, išoriniai bendradarbiai: Nicole Sapojnikov – grafinio dizaino asistentė, Vincent Grama ir François Richard – medžio darbai.

Anglų kalbos redaktorė – Gemma Lloyd

Fotografijos – Rodolphe Escher

Projektas Lietuvos sezono Prancūzijoje dalis

Parodos bukletas Prancūzų kalba

ŽAIDIMŲ PEIZAŽO DALYS

Mėginių žaidimas yra atviras, čia vadovaudamiesi savo vaizduote ir idėjomis lankytojai žaidžia su medinių elementų rinkiniu. Kiekvieną mėginį taip pat galima „perskaityti“ ir iššifruoti, sužinant apie jo kilme – konkrečią girią, buveinę, kurioje medis užaugo ar industrinį procesą pavertusį jį viena žaidimo detalių. Pridedami tekstai pateikia įvadą į anoutuotu specialis kodais medienos mėginių kilmę:
Anglų alba – Samples Play
Prancūziškai – Jeu d’échantillons

Šešėlių žaidimas yra uždara erdvė skirta žaidimui su šešėlių projekcijomis sluoksniuojamomis iš įvairių augalų, kerpių ir grybų, tai: atspaudai ant skaidrių plėvelių pagal Léon Dufour herbaro rinkinius, saugomus Bordo botanikos sode; rentgeno nuotraukos iš jūrinės pušies (pin maritime) mėginių, skirtų dendrochronologijai (medžio augimo rievių analizei), gautos iš L. Bouffier ir F. Lagane tyrimų bendros INRAE/Bordeaux universiteto Biogeco laboratorijos; augalų ir kitų organizmų pavyzdžiai, surinkti įvairių išvykų metu į Landes de Gascogne miškus. Lankytojai kviečiami Atsinešti ir savo „miško radinius“, kad galėtų sukurti naujus šešėlius.

Laiko linija apžvelgia pagrindinius įvykius ir veiksnius, kurie istoriškai formavo Landes de Gascogne mišką, ir galimai numato ateitį.

The post LES PIÈCES DE LA FORÊT – MIŠKO DALYS appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Neringos miško klasė yra Vaikų miško paviljono atstovavusio Lietuvai 18-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje „La Biennale di Venezia 2023“ tęsinys.

2024 m. spalio 21–24 d.
Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos mokykla, Nida

2024 m. lapkričio 25–29 d.
Neringos miško klasė, Juodkrantė
Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, Nida

Vykdant Neringos savivaldybės iniciatyvą skatinti ugdymo klasterio, jungiančio Neringos gimnaziją su meno ir kultūros organizacijomis Neringos ir Klaipėdos regionuose, plėtrą, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija kartu su Kuršių nerijos nacionaliniu parku ir Sengirės fondu rengia pirmąją edukacinių užsiėmimų lauke seriją. Ši programa orientuota į ekosistemų dinamikos tyrinėjimą Kuršių nerijos miškuose, pakrantėse ir kopose, ypatingą dėmesį skiriant biologinei įvairovei ir žmogaus poveikio gamtai supratimui.

Ši edukacinė programa suburia Neringos gimnazijos mokytojus, aplinkosaugos pedagogus, botanikus, mikologus ir menininkus į tarpsektorinę iniciatyvą, skatinančią patirtinį mokymąsi ir tarpdalykinį bendradarbiavimą. Sujungdama gamtos mokslus ir menus, programa suteikia mokiniams ir dalyviams visapusišką požiūrį į aplinkos priežiūrą, skatina gilesnį vietos kraštovaizdžio ir jo subtilių ekologinių ryšių supratimą.

Programa prasideda nuo užsiėmimo, kurį veda Kuršių nerijos nacionalinio parko pedagogas Gvidas Laukaitis. Keturias dienas, nuo spalio 21 iki 24, 1–4 klasių mokiniai dalyvauja lauko tyrinėjimuose, kad sužinotų kaip susidarė unikalios Kuršių neriją reprezentuojančios kopos. Jie tyrinėja skirtingo dydžio ir savybių smėlio grūdelius, stebi, kaip gamtos jėgos laikui bėgant formuoja kopas. Vaikščiodami su gidu ir atlikdami praktinius užsiėmimus, pavyzdžiui, statydami apsauginės kopos modelį iš smėlio ir natūralių medžiagų, mokiniai iš arti susipažįsta su kopomis, supranta jų reikšmę vietos ekosistemai ir jų sąveiką su aplinkine augalija ir gyvūnija.

Lapkričio 25–29 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje vyks užsiėmimas, skirtas subtiliems ekologiniams procesams sename miške pažinti, kurį ves Sengirės fondo ekspertės: mikologė Aurelija Plukė ir botanikė Villma Gudynienė. Šiuose užsiėmimuose, vykstančiuose miške, dalyvauja menininkė Aistė Ambrazevičiūtė, kuri padeda dalyviams perteikti ir gilinti savo miško patirtis, tyrinėjant sudėtingas gleivūnų ir kerpių formas ir atvaizdus molekuliniame lygmenyje. Ji padeda atskleisti unikalų spalvų ir formų spektrą, leidžiantį dalyviams stebėti ir įvertinti šių miško organizmų paslėptą sudėtingumą, paversdama mokslinius tyrinėjimus į meninę biologinės įvairovės prizmę.

Prie jų prisideda aplinkosaugos pedagogė Riita (Nyyskä) Nykänen iš Suomijos asociacijos „Mustarinda“. Nyyskä kuria mokymo medžiagą ir diegia naujus lauko aplinkosauginio švietimo metodus, padedančius mokytis gamtoje, siūlydama mokytojams naujas priemones ir strategijas, padedančias sudominti mokinius juos supančia gamtine aplinka.

Lauko programa vyksta Neringos miško klasėje – konstrukcijoje su stogu ir sėdimomis platformomis, įsikūrusioje Juodkrantės sengirėje, šalia dendrologinio tako, prie instaliacijos „Garso gaudyklė“. Ši klasė veikia kaip „Vaikų miško paviljono“, kuris iš pradžių buvo pristatytas kaip Lietuvos paviljonas 18-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje – Venecijos bienalėje 2023 m., tęsinys ir baigiamasis etapas. Iš Kuršių nerijos medienos pagamintas paviljonas iš pradžių buvo sukurtas kaip edukacinė žaidimų erdvė bienalei, turint tikslą jį perkelti į Neringos miškus kaip nuolatinę, viešai prieinamą instaliaciją. Ši transformacija leidžia klasei ir toliau būti ekologinio ir kultūrinio švietimo vieta, kviečiančia visus norinčius tyrinėti juos supantį natūralų kraštovaizdį ir iš jo mokytis.

Penkias dienas vykstančių ekologinių dirbtuvių metu Neringos miško klasė, kurios struktūra subtiliai susilieja su trapiu miško kraštovaizdžiu, yra atspirties ir susibūrimo vieta – natūralus orientyras, nuo kurio mokiniai gali pradėti atlikti užduotis, stiprinančias jų ryšį su ekosistema ir įtraukiančias juos į aplinką, kurią siekia pažinti. 

Edukatoriai: Aistė Ambrazevičiūtė, Aurelija Pluke ir Vilma Gudynienė (Sengires fondas), Gvidas Laukaitis (Kuršių nerijos nacionalinis parkas), Riita (Nyyskä) Nykänen (Asociacija „Mustarinda“)
Kuratoriai: Jurga Daubaraitė, Egija Inzulė, Jonas Žukauskas
Edukacinės programos koordinatorė: Dovilė Lapinskaitė

Neringos miško klasės architektūra: Jonas Žukauskas bendradarbiaujant su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi ir Anton Šramkov.

„Miško laikas“ tekstai – Gabrielė Grigorjevaitė, „Gleivūnų sporos“ – Aistė Ambrazevičiūtė, „Kalnapušių abėcėlė“ – Mantas Peteraitis

Pagamino ir sukūrė: „Neringos miško architektūra“

Įgyvendino: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija

Projekto partneriai: Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Lietuvos valstybinė miškų urėdija, asociacija „Mustarinda“, Neringos gimnazija, Neringos savivaldybė, Sengirės fondas

Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė

The post NERINGOS MIŠKO KLASĖ appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Šis leidinys yra fotografinis dokumentas ir kartu siūlymas išsaugoti Jono Prapuolenio (1900–1980) rankomis pastatytą Studiją, kurioje visą savo ypatingą kūrybinį gyvenimą jis kūrė ir gamino didžiąją dalį savo kūrinių. Beveik šimtmečio senumo sodybą Kauno Žaliakalnio rajone, jo gyvenamąjį namą ir Studiją, paskendusius sode, prižiūri dailininko sūnus Bangutis Prapuolenis.

Jonas Prapuolenis buvo dizaineris, menininkas, pedagogas, interpretavęs vietinės medienos tekstūras ir savybes, unikalias jos formas bei raštus, suformuotus vietinio klimato ir dirvožemio, paversdamas šią geometriją meniniais baldais. 

Rasos Juškevičiūtės fotografijose užfiksuoti vaismedžių sode paskendę Studijos pastato fragmentai, dokumentuojami ir atskleidžiami Jono Prapuolenio praktikos, kūrybos ir meistrystės procesų, žinių atspindžiai, kuriuos galima perskaityti vienetiniuose balduose, saugomuose aptrupėjusiose dirbtuvėse, medžiagų saugykloje ir antro aukšto priimamajame, kurie pilni vertingų neapdorotos, grubios medienos gabalų, nebaigtų dizaino kūrinių detalių, popierinių eskizų, kaulo ir gintaro ornamentų, padengtų smulkiomis per laiką susikaupusių dulkių dalelėmis.

Kartu su nuotraukų albumu papildomame sąsiuvinyje publikuojami Kotrynos Lingienės ir Aistės Dičkalnytės tekstai, kuriuose aptariama studijos istorija, pateikiamas platesnis žvilgsnis į Jono gyvenimą ir į kūrybos motyvus, atskleidžiami lėto laiko klodai ir darbas su medžiaga, apmąstoma folkloristika ir modernistinis dizainas, išlikusio paveldo reikšmė ir Studijos išsaugojimo svarba.

Jono Prapuolenio sodyba, šeimos namas (statytas 1925 m.) ir Studija (statyta 1936 m.), nuo 2011 m. įtraukti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau dėl konstrukcinių dalių, stogų ir fasadų nusidėvėjimo Studijai reikia papildomos apsaugos priemonių siekiant išsaugoti šį palikimą kaip specifinę nedalomą visumą.

Fotografijos: Rasa Juškevičiūtė
Dizainas: Goda Budvytytė
Sudarytojai: Jurga Daubaraitė, Jonas Žukauskas
Tekstų autoriai:
Aistė Dičkalnytė, Kotryna Lingienė, Jurga Daubaraitė and Jonas Žukauskas
Fotografės asistentė: Marija Olšauskaitė
Koloristas: Danielius Samulevič

Lietuvių kalbos redaktorė ir vertėja į anglų kalbą: Alexandra Bondarev; 
Lietuvių kalbos redaktorė pratarmei: Aira Niauronytė
Anglų kalbos redaktorė: Gemma Lloyd

Leidėjas: Kirvarpa
Spaustuvė: Kopa
Tiražas: 500

Leidinį finansuoja Lietuvos kultūros taryba

ISBN 978-609-96209-9-2

The post Knyga: Jonas Prapuolenis STUDIJA appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Neringos miško architektūra prasidėjo nuo natūralaus medienos džiovinimo stoginės, kuri buvo pastatyta Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos (NAC) kieme, nukreipiant dalį biokurui skirtos, Kuršių nerijos miškuose nukirstos medienos lentų paruošimui. Ji taipogi veikia kaip medienos rūšių archyvas, išteklių saugykla ir viešas vietos miškų istorijų ir planavimo eksponatas.

Šis vietinės medienos archyvas tapo NMA meninių tyrimų rezidencijos programos, kurioje dalyvauja architektai, menininkai, tyrinėtojai ir žurnalistai, pagrindu. Asamblėja, kuri skatina platesnį miško aplinkos supratimą, sekdama ekstravystines pramonės praktikas ir procesus bei jų poveikį biologinei įvairovei. NMA dalyviai siekia platesnio visuomenės sąmoningumo ir galimos įtakos sprendimams formuojant miškų ateitį.

Architektūra: Jonas Žukauskas ir Jurga Daubaraitė
Koncepcija ir koordinavimas: Jurga Daubaraitė, Egija Inzulė, Jonas Žukauskas
Statybos darbai: Jonas Žukauskas ir Jurgis Paškevičius
Ačiū: Nerijui Rimkui, Robertui Narkui, Rudolfui Levuliui, Denisui Kolomyckiui, Aleksandrui Tereščenko, Eugenij Veres, NMK komandai.

The post MEDIENOS DŽIOVINIMO STOGINĖ appeared first on Neringos Miško Architektūra.

ATSISIŲSKITE LIETUVIŠKĄ VERSIJĄ

AUTORIAI:
Florianne Koechlin, projekto iniciatorė, biologė, „Blueridge“ institutas, Bazelis, Šveicarija, „PflanzenPalaver“ autorė
Daniel Ammann, PD Dr., Šveicarijos genetinių technologijų darbo grupės SAG vadovas
Eva Gelinsky, Dr., „ProSpecieRara“ mokslinė darbuotoja Benedikt Haerlin, Ateities ūkininkavimo fondo Berlyno biuro ir kampanijos „Save Our Seeds“ direktorius
Martin Ott, ūkininkas, Gut Rheinau ūkis, Šveicarija, FiBL (Ekologinės žemdirbystės mokslinių tyrimų instituto) valdybos pirmininkas, Frikas, Šveicarija
Beat Sitter-Liver, praktinės filosofijos profesorė, Freiburgo universitetas, Šveicarija
Werner Stumpf, Dipl.-Ing., Gamtos išteklių ir taikomųjų gamtos mokslų universiteto Sodininkystės, vaisių ir vynuogių auginimo institutas, Viena, Austrija
Edgar Wagner, augalų fiziologija, prof. em., Alberto Liudviko universitetas, Freiburgas prie Breisgau, Vokietija
Amadeus Zschunke, Dipl. (FH) Sodininkystė, „Sativa Rheinau AG – organic plants and seeds“ vykdomasis direktorius

ĮGYVENDINTA BENDRADARBIAUJANT SU:
Günter Altner, Prof. Dr. h.c., biologija ir teologija
Nikolai Fuchs, Žemės ūkio skyriaus direktorius, Dvasinių mokslų mokykla, „Goetheanum“, Dornachas, Šveicarija
Andrea Heistinger, Dipl.-Ing., Biuras „Semina-Kultur-Pflanzen-Konzepte“, Šilternas, Austrija
Christian Hiss, sodininkystės meistras, Aichštetenas, Vokietija
Markus Ritter, biologas, vienas iš partnerių, „LifeScience AG“, Bazelis, Šveicarija
Jürg Stöcklin, Prof. Dr., Bazelio universiteto Botanikos institutas, Šveicarija

Originalo (vokiečių) kalba parašyta ir pirmą kartą paskelbta 2008 m. Su autorių leidimu iš naujo išleido „Kirvarpa“ pagal projektą „Neringos miško architektūra“ NMK, Nidoje, Lietuvoje, 2021 m. Iš anglų kalbos vertė Alexandra Bondarev.

The post Plakatas – IŠ NAUJO ATRANDANT AUGALUS Rheinauerio tezės apie augalų teises appeared first on Neringos Miško Architektūra.

„Neringos miško architektūra“ (NMA) siekia praplėsti būdus, kaip visuomenė sutaria dėl ilgalaikės miško sampratos. Šis projektas gilinasi į miško pramonės ir biologinės įvairovės miško erdvėje pusiausvyros galimybę, o Kuršių nerijos miškų kultūrinį kraštovaizdį nagrinėja kaip ekologijų, reprezentacijų, kolonijinių ir industrinių naratyvų susipynimo atvejo studiją regiono kontekste.

NMA prasidėjo nuo Natūralaus medienos džiovinimo stoginės, kuri buvo pastatyta Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos kieme, nukreipiant dalį biokurui skirtos, Kuršių nerijos miškuose nukirstos medienos lentų paruošimui. Ji taipogi veikia kaip medienos rūšių archyvas, išteklių saugykla ir viešas vietos miškų istorijų ir planavimo eksponatas.

Šis vietinės medienos archyvas tapo „Neringos miško architektūros“ meninių tyrimų rezidencijos programos Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje pagrindu. Programos, kurioje dalyvauja architektai, menininkai, tyrinėtojai, žurnalistai, pagrindu skatinamas platesnis miško aplinkos supratimas. Projekto dalyviai siekia platesnio visuomenės sąmoningumo ir galimos įtakos sprendimams formuojant miškų ateitį.

„Neringos miško architektūros“ projektas kuravo pernai Lietuvai Venecijos architektūros bienalėje atstovavusį „Vaikų miško paviljoną“. Jis, sukurtas kaip žaidimų peizažas, buvo skirtas atkreipti dėmesį į savitą vaikų būdą stebėti, daryti išvadas, apibūdinti mišką, jį paaiškinti ir suprasti, kad mes esame jo dalis.

Šiuo metu „Neringos miško architektūra“ bendradarbiauja su Olandijos meno institutu DAI Roaming Academy vadovaudama COOP studijų grupei MIŠKAS YRA ILGALAIKIS (FOREST IS LONG-TERM). Vėliau šiais metais NMA pristatys naują, tyrimu grįstą projektą arc en rêve architektūros centre, Bordeaux, kaip Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 programos dalį.

Daugiau informacijos apie Neringos miško architektūros projektą Naujojo Europos Bauhauzo apdovanojimuose, A Krypties Čempionų kategorijoje, Ryšio su gamta atkūrimo temoje

PROJEKTO KREDITAI:

„Neringos miško architektūra“ – Jurgos Daubaraitės, Egijos Inzulės ir Jono Žukausko projektas.

neringaforestarchitecture.lt

Neringos miško architektūros meninių tyrimų rezidencijos programa Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, Nida, Lietuva

Dalyviai ir bendradarbiai – tai vis gausėjanti architektų, menininkų, dizainerių, filmų kūrėjų, žurnalistų, kuratorių, botanikų, geologų, geografų, gamtininkų ir kitų sričių profesionalų grupė:

Adomas Zubė, žurnalistas, Agata Marzecova, ekologė, tyrėja, Aistė Ambrazevičiūtė, architektė ir menininkė, Andrej Polukord, menininkas, Anita Zariņa, geografė, Anne Hovad Fischer, kino režisierė, redaktorė, Antanas Gerlikas, menininkas, Anni Laakso, skulptorė, Antti Auvinen, architektas, colectivo amasijo, menininkių kolektyvas, Dovilė Lapinskaitė, menininkė, Emma Holmberg, ekologė, Gabrielė Grigorjeva, architektė ir tyrėja, Jan Lütjohan, menininkas, Jurgis Paškevičius, menininkas, Kathryn Wood, menininkė, Laura Grabštienė, menininkė, Mantas Peteraitis, architektas, Milda Laužikaitė, menininkė, Monika Janulevičiūtė, menininkė ir dizainerė, Nina Svensson, menininkė, Phillipp von Hase, menininkas ir stalius, Signe Pelnė, architektė ir tyrėja, Riitta (Nyyskä) Nykänen, aplinkosaugos pedagogė, miškosaugos aktyvistė, Sallamari Rantala, menininkė ir tyrėja, Toms Kokins, architektas

Rezidencijas Nidoje finansavo Lietuvos kultūros taryba, „Neringos kultūros sostinė 2021“ ir Šiaurės šalių kultūros fondas.

Natūralaus medienos džiovinimo stoginė Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, Nida, Lietuva

Architektūra:

Jonas Žukauskas ir Jurga Daubaraitė

Koncepcija ir koordinavimas: Jurga Daubaraitė, Egija Inzulė, Jonas Žukauskas

Statybos darbai: Jonas Žukauskas ir Jurgis Paškevičius

Ačiū: Mantui Peteraičui Nerijui Rimkui, Robertui Narkui, Rudolfui Levuliui, Denisui Kolomyckiui, Aleksandrui Tereščenko, Eugenij Veres, NMK komandai.

Vaikų miško paviljonas Lietuvos paviljonas 18-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje – „La Biennale Architettura 2023“ Venecijoje

2023 m. gegužės 18 d. – lapkričio 26 d.

2125 Campo Tana, Castello, Venecija

Dalyviai: Aistė Ambrazevičiūtė, Sengirės fondas, Gabrielė Grigorjevaitė, Laura Garbštienė, asociacija „Mustarinda“ (Tiina Arjukka Hirvonen, Michaela Casková, Robin Everett, Riitta (Nyyskä) Nykänen), Mantas Peteraitis, „Kūrybingumo mokykla“ (Kristupas Sabolius), „New Academy“ (Ikko Alaska, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen), „Urbonas Studio“ (Nomeda ir Gediminas Urbonai), Kornelija Žalpytė

Kuratoriai: Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas
Paviljono komisarė: Ines Weizman
Architektūra: Jonas Žukauskas, bendradarbiaujant su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi, Antonu Šramkovu

Grafinis dizainas: Monika Janulevičiūtė
Plakato iliustracijos: Izadora Daubaraitė Žukauskaitė
Samanų kepurės ir skaros: Banan Vedro, „Circulation of Infernation“, „Doch“, Heorhii Hohatadze
Videografija: Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen
Videomontažo režisūra: Ignė Narbutaitė
Apšvietimas: Martynas Kazimierėnas
Foto dokumentacija: Rasa Juškevičiūtė
Koordinavimas: Dovilė Lapinskaitė

Komunikacija: Stefanija Jokštytė, Anna Luise Schubert, Alexandra Bondarev
Tekstų vertimai ir kalbos redakcija: Alexandra Bondarev, Gemma Lloyd
Projekto asistentas: Vilius Vaitiekūnas
Paviljono priežiūra: Rugilė Akambakaitė, Magdalena Beliavska, Augusta Fišerytė, Aistė Gaidilionytė, Rimantas Giedra, Gustė Kripaitė, Marta Dorotėja Lekavičiūtė, Gabija Naikauskaitė, Viktorija Narbutaitė, Kamilė Vasiliauskaitė, Gabrielė Vrublevska
Buhalterinė apskaita: Rasa Bliakevič
Teisinės konsultantės: Neringa Savickė, Kotryna Volodkaitė
Koordinavimas Venecijoje: Marco Scurati

Organizuoja: „Neringos miško architektūra“
Įgyvendina: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija
Partneris: „Centre for Documentary Architecture“

Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, Šiaurės šalių kultūros centras, Baltijos kultūros fondas

Ačiū: „Artnews.lt“, Gražinai Banienei, Adriano Berengo, Julijai Derenko, Gaetano di Gregorio, Aurorai Fondai, Laurai Gabrielaitytei-Kazulėnienei, Pranui Gudaičiui, Monikai Kalinauskaitei, dr. Mindaugui Lapelei, „Laguna nel Bicchiere – Le Vigne Ritrovate“, Marijai Olšauskaitei, Rimantei Paulauskaitei-Digaitienei ir dr. Ainiui Pivorui iš Sengirės fondo, Viktorijai Rybakovai, Mindaugui Survilai, Nidos girininkijai, Kretingos girininkijai ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui

Nidos meno kolonijos komandai: Milenai Černiakaitei, Vasilisai Filatovai, Albertai Globienei, Giedriui Globiui, Astai Jackutei, Daliai Jokūbauskaitei, Linai Košelevai, Aldonai Lankauskienei, Elenai Orlovienei, Daurai Polonskytei, Ieva Skauronei, Janai Ustymenko, Katerinai Vaseko ir Tetjanai Volosiuk

Visiems vaikams, pedagogams ir mokykloms, dalyvavusiems seminaruose Lietuvoje bei Suomijoje:
Puolankajärvi bendrojo lavinimo mokyklai (Puolanka, FI), Hyrynsalmi bendrojo lavinimo mokyklai (Hyrynsalmi, FI), Neringos gimnazijai (Nida, LT), „Jauniesiems miško bičiuliams“ (Kretinga, LT), Baltupių progimnazijai (Vilnius, LT), Gerosios Vilties progimnazijai (Vilnius, LT), Emilijos Pliaterytės progimnazijai (Vilnius, LT), Pavilnio progimnazijai (Vilnius, LT), Sietuvos progimnazijai (Vilnius, LT), Simono Konarskio gimnazijai (Vilnius, LT), Simono Stanevičiaus progimnazijai (Vilnius, LT), Vasilijaus Kačialovo gimnazijai (Vilnius, LT), Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijai (Vilnius, LT)

neringaforestarchitecture.lt

The post „Neringos miško architektūra“ Naujojo europinio bauhauzo apdovanojimų finale appeared first on Neringos Miško Architektūra.

PDF of the poster is available to download via this link

Uždaryti

1 /

THE SWAMP OBSERVATORY
Eco-monsters of the Future Swamp
Nomeda & Gediminas Urbonas (concept and development) in collaboration with pupils from Atheneskolan Gotland (drawings and sounds), Indrė Umbrasaitė (modeling), Kristupas Sabolius (script), Mouse on Mars (sound compositions), Terry T Kang and Thomas Harriett (programming). Commissioned by Public Art Agency Sweden and BAC – Baltic Art Center.

Supported by MIT Center for Art, Science & Technology,
the Lithuanian Council for Culture
Powered by Hoverlay

Published on the occasion of the CHILDREN’S FOREST PAVILION
Lithuania at the 18th International Architecture Exhibition – La Biennale di Venezia 2023

The post Poster – THE SWAMP OBSERVATORY ECO-MONSTERS OF THE FUTURE SWAMP appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Yet, each thing that makes up the forest is a little bit different now than it was.

Let’s come back here together; in the evening, tomorrow, next season, next year, another decade, another century, forever…

Tuomas Toivonen

side a: 45 rpm

1. Great spotted woodpecker (Dendrocopos major) chiseling a nest hole in a pine snag, contact microphones.
· Harmaankärki: 491-516-1-9 24
February 2023

2. Steel wires strung between the forest’s oldest trees, played with an electromagnetic exciter in various locations.
· Mustarinda: 105-893-10-1
· Kirintövaara: 614-416-32-37 
· Harmaankärki: 491-516-1-9
February 2023

3. Overtone flute, played under seafront pines on a raised beach by the open Baltic Sea. A radar tower can be heard rotating in the background.
· Isosaari: 91-416-1-0
21 March 2023 

side b: 33 rpm

1. Digital oscillators with contact microphone, humming, meltwater stream and cave, amid a mixed forest with spruce, birch, black alder and pine. Quiet rustlings of a curious squirrel barely audible over the ambience.
· Mustavuori: 91-417-18-2 18 april 2023

2. Parabolic reflector, microphone array, leaf canopy of the birch tree in the atrium of Kulttuurisauna.
Recording made in collaboration with Tommi Grönlund and Ilari Larjosto.
· Hakaniemenranta: 91-10-9909-100 18 september 2018

Music and text: Tuomas Toivonen

Photography: Ikko Alaska
Drawing: Aura Toivonen Tsuboi
Graphic design: Nene Tsuboi

This lp was published on the occasion of the Children’s Forest Pavilion,
Lithuania at the 18th International Architecture Exhibition – La Biennale di Venezia  2023 

Organised by: Neringa Forest Architecture 
Implemented by: Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts
© 2023 Neringa Forest Architecture and the content authors

Mastering: Ilari Larjosto  
Cutting: Timmion
Vinyl press: Helsingin Puristamo  
Publisher: Kirvarpa

The post LP record – IN THE FOREST, I TELL MY CHILD, WE SHOULD STOP AND BE STILL. BE QUIET AND LISTEN, AND LOOK FOR WHAT IS THERE OR NOT THERE. appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Vaikų miško paviljono, atstovavusio Lietuvai Tarptautinėje architektūros parodoje La Biennale di Venezia 2023 leidiniai:

THE SWAMP OBSERVATORY ECO-MONSTERS OF THE FUTURE SWAMP
Urbonas Studio (Nomeda & Gediminas Urbonas)

TIMBER OF NERINGA
Neringa Forest Architecture

In the forest, I tell my child, we should stop and be still. Be quiet and listen, and look for what is there or not there.
Tuomas Toivonen

ANCIENT WOODS FOUNDATION
case study by Gabrielė Grigorjevaitė

MOUNTAIN PINES ALPHABET
Mantas Peteraitis

FOREST SHEEP
Laura Garbštienė and Kornelija Žalpytė

A FOREST CONTINUUM WORKBOOK
Michaela Casková, Robin Everett, Tiina Arjukka Hirvonen, Riitta (Nyyskä) Nykänen (Mustarinda Association)

The post VAIKŲ MIŠKO PAVILJONO LEIDINIAI appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Timber Archive

Neringa Forest Architecture collects all types of timber that is annually logged on the Curonian Spit and usually used for biofuel. As part of the project, this timber is appropriated from its usual cycle and brought to Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts, where it is cut into planks and stored in a shed specially constructed for natural seasoning as a display of analogue data / an archive / a document / a material memory / an imprint of the landscape / a public display. This material is also a resource for project participants, artists-in-residence, and students working in the timber workshop of the Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts.

The CHILDREN’S FOREST PAVILION built from this particular timber was transported to Venice before its return to the Curonian Spit at the conclusion of the Architecture Biennale 2023.

PDF of the poster is available via this link

Uždaryti

1 /

TIMBER OF NERINGA
Text, drawings, photos:
Neringa Forest Architecture
(Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas) Design: Monika Janulevičiūtė
Proofreader: Gemma Lloyd

Publisher: Kirvarpa
Edition: 1100

Published on the occasion of the CHILDREN’S FOREST PAVILION
Lithuania at the 18th International Architecture Exhibition – La Biennale di Venezia 2023

Organised by: Neringa Forest Architecture
Implemented by: Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts
Supported by: Lithuanian Council for Culture

PDF of the poster is available via this link

The post Poster – TIMBER OF NERINGA appeared first on Neringos Miško Architektūra.

PDF of the poster is available via this link

Uždaryti

1 /

Unless otherwise stated, maps, research, text and drawings: Gabrielė Grigorjevaitė
Design: Monika Janulevičiūtė
Copy-editing: Gemma Lloyd, James Nixon Publisher: Kirvarpa

Edition: 1100

Thanks to Mindaugas Survila, dr. Mindaugas Lapelė, Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė and Dr. Ainis Pivoras of the Ancient Woods Foundation, who contributed their knowledge to this poster. Learn more about their work: www.sengiresfondas.lt

Published on the occasion of the CHILDREN’S FOREST PAVILION
Lithuania at the 18th International Architecture Exhibition – La Biennale di Venezia 2023

Organised by: Neringa Forest Architecture
Implemented by: Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts
Supported by: Lithuanian Council for Culture

PDF of the poster is available via this link

The post Poster – ANCIENT WOODS FOUNDATION appeared first on Neringos Miško Architektūra.

PDF of the poster is available to download via this link

Uždaryti

1 /

Photo by Rasa Juškevičiūtė

Photo by Rasa Juškevičiūtė

Photo by Rasa Juškevičiūtė

Photo by Rasa Juškevičiūtė

MOUNTAIN PINES ALPHABET
Mantas Peteraitis

Text, drawings, photos: Mantas Peteraitis
Design: Monika Janulevičiūtė
mountain_pine typeface developed by Monika Janulevičiūtė together with Mantas Peteraitis
Proofreader: Gemma Lloyd

Publisher: Kirvarpa Edition: 1100

Published on the occasion of the CHILDREN’S FOREST PAVILION
Lithuania at the 18th International Architecture Exhibition – La Biennale di Venezia 2023

Organised by:
Neringa Forest Architecture
Implemented by:
Nida Art Colony of Vilnius Academy of Arts
Supported by: Lithuanian Council for Culture

PDF of the poster is available to download via this link

The post Poster – MOUNTAIN PINES ALPHABET appeared first on Neringos Miško Architektūra.

PDF of the publication is available to download via this link

Uždaryti

1 /

FOREST SHEEP
Laura Garbštienė and Kornelija Žalpytė

Illustrator: Kornelija Žalpytė
Designer: Monika Janulevičiūtė
Colour separator: aust studio
Translator: Alexandra Bondarev
Proofreader: Gemma Lloyd
Publisher: Kirvarpa

Edition: 1000
Printer: Petro ofsetas, Vilnius
Typefaces: Forest School by Monika Janulevičiūtė, and Nimbus Roman
isbn 978-609-96209-7-8

This book was published on the occasion of the Children’s Forest Pavilion, Lithuania at the 18th International Architecture Exhibition – la Biennale di Venezia 2023

Organised by: Neringa Forest Architecture
Implemented by: Nnida Art Colony of Vilnius Academy of Arts

Copyright: Neringa Forest Architecture and the content authors

Supported by:
Lithuanian Council for Culture, Neringa Municipality

PDF of the publication is available to download via this link

The post Book – FOREST SHEEP appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Mustarinda dėkoja Puolankajärvi pagrindinės mokyklos 6 klasės mokiniams ir mokytojams, Hyrynsalmi pagrindinės mokyklos 4 klasės mokiniams ir mokytojams bei Mustarinda dailės klubo mokiniams, Elis Hannikainen, Laura Suurhasko, Kryštof Kučera, Zuzana Janečková, Chris Mayer, Vilma Mankonen, Saija Kangasniemi, Mustarinda asociacijos nariams už paramą ir Suomijos kultūros fondui už kelionių stipendiją.

Knygos PDF – ANGLIŠKAI šia nuoroda – LIETUVIŠKAI šia nuoroda.

Uždaryti

1 /

Miško tęstinumo knyga

Michaela Casková, Robin Everett, Tiina Arjukka Hirvonen, Riitta (Nyyskä) Nykänen (asociacija Mustarinda)

VAIKŲ MIŠKO PAVILJONAS
Lietuva 18-ojoje Tarptautinėje architektūros parodoje – La Biennale di Venezia 2023

Dizainerė: Monika Janulevičiūtė
Kalbos redaktorė: Gemma Lloyd
Leidėjas: Kirvarpa
Tiražas: 1000

Spaustuvė: Petro ofsetas, Vilnius
Šriftai: „Forest School“ (Monika Janulevičiūtė) ir „Nimbus Sans“
Nuotraukos: Michaela Casková, Robin Everett,
Elis Hannikainen, Tiina Arjukka Hirvonen
ISBN 978-609-96209-8-5

Organizatorius: Neringos miško architektūra
Įgyvendino: Vilniaus dailės akademijos
Nidos meno kolonija

Autorinės teisės: Neringos miško architektūra ir tekstų autoriai

Finansavo:
Lietuvos kultūros taryba, Nordic Culture Point

The post Knyga – MIŠKO TĘSTINUMO KNYGA appeared first on Neringos Miško Architektūra.

2023 m. lapkričio 21 d., nuo 14 val.
ir 2023 m. lapkričio 22 d., visą dieną
Vaikų miško paviljone

2125 Campo Tana, Castello, Venecija
(priešais įėjimą į Arsenalą)

Paskutinę Architektūros bienalės savaitę Vaikų miško paviljone bus rodomi trumpametražiai filmai-esė, sukurti pagal architektūros studijų programos projektą „Nerijos politinė ekologija“, kuriam vadovavo prof. dr. Ines Weizman ir Christina Condak iš Vienos dailės akademijos. 

Kuršių neriją Baltijos jūros pakrantėje, kuri priklauso Rusijai ir Lietuvai, atpažįstame iš aukštų smėlio kopų, pušynų ir atostogoms kviečiančių kurortinių miestelių. Tačiau už šio siauro ir tarytum nepaliesto kraštovaizdžio slepiasi gili žmogiškos intervencijos istorija. Nerijos gamta buvo politizuota statant paminklus, nuorodas, sodinant sodus, tiesiant kelius ir statant pasienio punktus taip beveik visiškai pakeičiant geologinę ir biologinę vietovės sandarą. XIX amžiaus pabaigoje, kai ši vietovė tapo Prūsijos / Vokietijos imperijos dalimi, buvo pradėtas didžiulis miško sodinimo projektas, kuriuo buvo siekiama kolonizuoti žemę ir drauge sutramdyti judančių kopų ir smėlio audrų dinamiką. Pirmojo pasaulinio karo metais garsiosios nerijos aukštosios kopos netgi buvo naudojamos kaip kariniai mokymo taikiniai bombardavimui iš jūros. Deja, Antrojo pasaulinio karo istorijos ir šių dienų pasienio karo veiksmai, susiję su karu Ukrainoje, įskaitant migrantų bauginimą visame Baltijos regione, yra tampriai susiję.

„Nerijos politinės ekologijos“ projektas siekė ištirti kokį poveikį ginčai dėl nacionalinių sienų vykę karinių okupacijų ir besikeičiančių politinių režimų metu turėjo svarbiai, tačiau pažeidžiamai ekosistemai, unikaliai jungiančiai Baltijos regiono kultūros istoriją ir gyvenimo formas. Juo buvo siekiama ištirti ir papasakoti unikalias istorijas, įsipainiojusias į dinamišką miškų, kopų, žemės ūkio, architektūros ir meno kolonijų kraštovaizdį. Ekskursija į Vilniaus dailės akademijos Nidos meno koloniją, esančią Kuršių nerijos nacionaliniame parke Lietuvoje (2023 m. kovo mėn.), buvo labai svarbi projekto dalis. Projektas apėmė archyvinius ir žiniasklaidos tyrimus, dokumentaciją, filmų kūrimą ir kartografavimą. Jie buvo pristatyti projekto parodoje, kurioje buvo eksponuojami tyrimų scenarijai ir trumpi dokumentiniai filmai-esė.

Christian Reinecke + Sebastian Seib, Drawing the Curonian Spit, 17:38 min
Dana Radzhibaeva, A Time to Keep in Schwarzort, 09:20 min
Axel Strotmeier, Deruny in Nida, 16:01 min
Alexander Groiss, An Assessment of the Policy of Conservation on the Curonian Spit, 09:13 min
Roxane Seckauer, Haute Volée, 08:30 min
Martin Sturz, Passport Control, 06:43 and 08:33 min
Helen Andres + Clara Rummer, Potemkin Coastline, 09:24 min
Martin Eichler, Talent Keyhole, 12:30 min

Uždaryti

1 /

Christian Reinecke + Sebastian Seib, Drawing the Curonian Spit, 17:38 min, 2023

Dana Radzhibaeva, A Time to Keep in Schwarzort, 09:20 min, 2023

Alexander Groiss, An Assessment of the Policy of Conservation on the Curonian Spit, 09:13 min, 2023

Roxane Seckauer, Haute Volée, 08:30 min, 2023

Martin Sturz, Passport Control, 06:43, 2023

Martin Sturz, Passport Control, 08:33 min, 2023

Helen Andres + Clara Rummer, Potemkin Coastline, 09:24 min, 2023

Martin Eichler, Talent Keyhole, 12:30 min, 2023

Ačiū kviestiniams projekto apžvalgos kritikams: VDA Nidos meno kolonijos direktorei Egijai Inzulei, Institut für Kunst und Kulturwissenschaften kuratoriui ir kritikui dr. Andreas Spiegl, rašytojui ir vienam iš Dokumentinės architektūros centro įkūrėjų Fred Heinemann, architektui Jurgiui Gečiui (Viena) ir fotografei / architektei dr. Gili Merin (Viena).

Taip pat ačiū Vaikų miško paviljono 18-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje, La Biennale di Venezia 2023 kuratoriams: Jurgai Daubaraitei, Egijai Inzulei ir Jonui Žukauskui.

The post Nerijos politinė ekologija appeared first on Neringos Miško Architektūra.

This first issue of * as a journal, focuses on Forest. Forest as a constructed space unavoidably reliant on human actions, no longer nature, but infrastructure; an environment of natural systems governed, exploited, and regulated by human interventions, technologies, industries, institutions and agencies. How can cultural practices enhance the optics through which society senses a forest?

The former natural habitats that defined the Baltic region (Estonia, Latvia and Lithuania) – the forests and wetlands – were terraformed to become silviculture plantations, arable land and urban structures through  waves of colonisation. Most of the recent attempts to break away from linear infrastructural dependencies that were conceived in the years of Soviet central planning into rhizomatic networks of interdependencies of the European Project are reflected in material flows, policies, territories and continuities of practices shaped by the overlay of these two modernities. Subsequent investments in the timber industry, technological advances, the restructuring of forestry and scientific institutions, the deregulation across national borders and the global climate disaster insist on an urgent need for cultural practices to re-assemble images and concepts in order to reconstitute an understanding of the forest as a vital and central infrastructure. 

During the winter and spring Covid-19 lockdown of 2020 and 2021 we worked with the Neringa Forest Architecture programme (curated together with Egija Inzule), residents at Nida Art Colony , as well as a diverse group of others dispersed across wide geographies to translate the forest into a journal. The diverse ecologies of voices echo each other and form an assembly of photography, cartography, design, research, artistic work into a publication that may be conceptually compared to an optical device dedicated to reflect on the ways to be in, and with a forest. 

Following his visit to Nida, Preila and Juodkrantė last year Jochen Lempert responded with a selection of Neringa forest photographs. Jonas Žakaitis conversed with Nene Tsuboi and Tuomas Toivonen about their Kulttuurisauna routines, the synthesis of sound, and culture in relation to natural systems. Sofia Lemos unfolded the sonicity of labour and forests on the move, reflecting upon the histories of timber rafting down the river Daugava in her writing about Currents; a large scale art installation and performance piece by Lina Lapelytė and Mantas Petraitis. We interviewed Cooking Sections (Daniel Fernández Pascual and Alon Schwabe) about dispossession that becomes increasingly common through the protection of natural environments and the right of trees not to be offsetted by prescribing them a value to compensate for the guilt of CO2 emissions made far away. Gabrielė Grigorjeva wrote about the conceptualisation of forest time, its definitions and spatial categorisation. Jonathan Lovekin and David Grandorge contributed photographs from their series Infra depicting Baltic forests and wetlands carved out for peat extraction, stacked in piles of logs and shredded into biomass. Signe Pelne explained the mechanisms of biofuel, carbon sequestration and subsidisation. Mindaugas Survila and Rugilė Barzdžiukaitė discussed how the meanings of forest are formed through their respective documentary film editing processes. With her baby, Agata Marzecova walked the forests around Nida contemplating the diverse landscapes and ecologies of care. Amelia Groom discussed the ‘symbiogenesis’ of lichens to reflect relationality in the artwork and soundtrack Songs From The Compost by Eglė Budvytytė. Aistė Ambrazevičiūtė revealed her creative process in synthesising lichen architectonics in her digitally generated architectural images. We conversed with Laura Garbštienė and Onutė Grigaitė about ways of being and living in woodlands, weaving and dyeing with plants, reading the roots of a plant, and the concealed relationships we are losing due to extensive logging and those we might save if we can learn about  species by responsibly exploring forest habitats currently closed due to environmental protection regulations. Rasa Juškevičiūtė photographed and Kotryna Lingienė wrote about the studio and translation of timber into exquisite furniture by Jonas Prapuolenis whose career spanned the larger part of twentieth century and became a design classic. Monika Janulevičiūtė carved intricate furniture pieces while reflecting on the simplest and modest yet authentic typologies of resourceful furnitures found in photographs of homes advertised on real estate websites. Together with Egija Inzule we wrote about the timber cycle that became the basis to initiate the Neringa Forest Architecture research and artistic residency programme at NAC we are curating together. To reflect the topic of this issue, Graphic designer Gailė Pranckūnaitė created a special typographical layer as intervention into the set template of the Journal. Virginija Januškevičiūtė introduced the photographer Algirdas Šeškus’ return to painting – for which he painted a forest.

* Initiated by the  Lithuanian Culture Institute, each issue of this biannual magazine encourages the co-creation and research of topics valuable to both local and global readers, and features a different focus word in its title, relating to the topic chosen by the invited curators/editors of that issue.

FOREST AS A JOURNAL available here for download 
Website: www.asajournal.lt; distributor: Antenne Books

Guest Editors: Jurga Daubaraitė and Jonas Žukauskas

Contributors: Jochen Lempert, Jonas Žakaitis, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen, Sofia Lemos, Lina Lapelytė, Mantas Petraitis, Cooking Sections (Daniel Fernández Pascual, Alon Schwabe), Gabrielė Grigorjeva, Jonathan Lovekin, David Grandorge, Signe Pelne, Mindaugas Survila, Rugilė Barzdžiukaitė, Agata Marzecova, Amelia Groom, Eglė Budvytytė, Aistė Ambrazevičiūtė, Laura Garbštienė, Onutė Grigaitė, Rasa Juškevičiūtė, Kotryna Lingienė, Jonas Prapuolenis, Monika Janulevičiūtė, Egija Inzule, Gailė Pranckūnaitė, Virginija Januškevičiūtė, Algirdas Šeškus
Graphic design: Gailė Pranckūnaitė

* as a Journal editorial board: Vaiva Grainytė, Adomas Narkevičius, Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė; Editor: Kotryna Lingienė
Translators: Darius Sužiedelis (pp. 40-53, pp. 74-79); English language editor Gemma Lloyd; Scientific editor Silvija Šaudytė-Manton (pp. 40-53, pp. 100-109)

Size: 144 pages; Edition: 500; Language: English
ISSN: 2783-5685

2021

The post FOREST AS A JOURNAL appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Ši knyga – tai pasivaikščiojimas po miškuose pasklidusį kerpių protą ir vaizduotę. Trumpose istorijose aprašyta kerpių meilė, matematika, vertybės ir kiti svarbūs dalykai. Šie jungtiniai padarai niekada nebūna po vieną ir moka puikių bičiulystės būdų. Galbūt todėl, žvelgdami į kerpes, žmonės suprato, kas yra simbiozė – mokėjimas gyventi kartu. Sudarytos ir grybo ir dumblio sąjungos, šios būtybės pasižymi ypatingomis galiomis – pavyzdžiui, gali nesunkiai išgyventi kosmose arba ištirpdyti akmenis. O štai viena ypatinga kerpė – Rašytinis Brėžis – net buvo pavadinta girių raštu. 

Uždaryti

1 /

Slaptoji kerpių knyga / The Secret Book of Lichens
Kristupas Sabolius

Iliustracijos: Aistė Ambrazevičiūtė
Dizainas: Goda Budvytytė
Redaktorė: Jurga Daubaraitė
Kalbos redaktorė: Alexandra Bondarev

Leidėjas: Kirvarpa
Spaustuvė: UAB „Petro ofsetas“

Tiražas: 1000 egz.
ISBN 978-609-96209-1-6

Angliškas tiražas: 500
ISBN 978-609-96209-2-3

Leidinį finansuoja Lietuvos kultūros taryba

The post Knyga – SLAPTOJI KERPIŲ KNYGA appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Uždaryti

1 /

Miškas ir mažas / The Forest and the Little One
Monika Kalinauskaitė

Iliustracijos: Kornelija Žalpytė
Dizainas: Goda Budvytytė
Redaktorė: Jurga Daubaraitė
Kalbos redaktorė: Alexandra Bondarev

Leidėjas: Kirvarpa
Spaustuvė: UAB „Petro ofsetas“

Tiražas: 1000 egz.
ISBN 978-609-96209-0-9

Angliškas tiražas: 500
ISBN 978-609-96209-3-0

Leidinį finansuoja Lietuvos kultūros taryba

The post Knyga – MIŠKAS IR MAŽAS appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Vaikų miško paviljonas
Lietuva 18-ojoje tarptautinėje architektūros parodoje –
La Biennale di Venezia 2023

2023 m. gegužės 18 d. – lapkričio 26 d.

2125 Campo Tana, Castello, Venecija
(priešais įėjimą į Arsenalą)

„Vaikų miško paviljonas“ sukurtas kaip žaidimų peizažas, skirtas atkreipti dėmesį į savitą vaikų būdą stebėti, daryti išvadas, apibūdinti mišką, jį paaiškinti ir reikalauti agentiškumo jį formuojant. Projekte sujungiami atradimai ir darbai, sukurti greta Vilniaus ir Kuršių nerijos apylinkių miškuose, taip pat Paljakanvaros (Suomija) sengirėje vykusių užsiėmimų su vaikais. Lydimi architektų, aplinkosaugos edukatorių, aktyvistų, menininkų ir miškininkų, vaikai buvo supažindinti su mąstymu apie mišką kaip apie derybomis formuojamą erdvę, kurioje nė vienas veikėjas neturi pagrindinio vaidmens.

Tiesiai priešais įėjimą į Arsenalą įkurto paviljono instaliacija yra ir architektūrinis objektas, ir konceptuali struktūra, suformuota įsiterpti į tipinio venecijietiško gyvenamajo namo interjerą ir įgalinanti skirtingus diskusijų, sąveikų bei žaidimo formatus. Paviljonas pagamintas ir sukonstruotas iš Kuršių nerijoje augančių medžių medienos, kelerius metus kauptos, datuotos ir žymėtos Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijoje (NMK) esančiame archyve kaip projekto „Neringos miško architektūra“ dalis. Papildyti filmų instaliacijomis, darbo stalais ir žaidimų struktūromis, architektūriniai paviljono elementai sudaro parodos aplinką, skirtą refleksijai ir mokymuisi. Projekte atskleidžiama, kaip dalyvavę vaikai mokėsi apie senuosius miškus, pirmykščius pelkių kraštovaizdžius ir ilgus geologinio formavimosi procesus.

Lauke vykusių užsiėmimų metu vaikai tyrinėjo mišką įvairiais masteliais ir juslėmis, stebėjo kerpių augimo dėsningumus, per papildytąją realybę gilinosi į cheminės taršos molekules ir klausėsi senosios medienos bei gyvų medžių reverberacijas skleidžiančių styginių instrumentų garsų. Parodoje pristatoma iš šimtamečių kalnapušių šakų pagaminta abėcėlė, išdidintų šešėlių erdvė ir kompiuteriu sugeneruotų sporų bei gleivūnų formos. Paviljono lankytojai bus kviečiami žaisti ir mokytis apie miškus kaip apie architektūros ir infrastruktūros erdves – gamtinių sistemų aplinkas, valdomas, eksploatuojamas ir reguliuojamas žmogaus, technologijų, pramonės šakų, institucijų bei agentūrų, – bet sykiu ir nykstančios biologinės įvairovės erdvę.

„Vaikų miško paviljonas“ sumanytas kaip edukacinė priemonė, galinti „šakotis“ ir jungtis su kitais erdviniais bei teminiais elementais. Bienalei pasibaigus instaliacija bus grąžinta atgal į Kuršių nerijos mišką, kur veiks kaip aplinkosaugos edukacijos erdvė. Paviljonas organizuojamas pagal 2020 m. inicijuotą projektą „Neringos miško architektūra“, siekiant apmąstyti kultūrinių praktikų ir institucijų tarpininkavimą formuojant aplinkosaugos santykius, ir įgyvendinamas lietuviškojoje Kuršių nerijos teritorijoje įsikūrusioje Nidos meno kolonijoje. „Neringos miško architektūra“ – tai tęstinė programa, burianti vis didesnę įvairių sričių atstovų ir bendradarbiaujančių institucijų bendruomenę, siekiančią perskaityti šios vietovės kultūrinį kraštovaizdį kaip atvejo studiją regiono miškų kontekste, žvelgiant iš skirtingų perspektyvų ir telkiantis įvairias praktikas.

Oficialus atidarymas: gegužės 18 d. 15 val.

Atvira lankymui nuo antradienio iki sekmadienio:
gegužės 19 d. – rugsėjo 30 d.: 11.00–19.00
spalio 1 d. – lapkričio 26 d.: 10.00–18.00
Pirmadieniais paviljonas nedirbs (išskyrus gegužės 22 d., rugpjūčio 14 d., rugsėjo 4 d., spalio 16 d., spalio 30 d., lapkričio 11 d.)
Paviljono lankymas nemokamas.

Uždaryti

1 /

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

Mountain Pine Alphabet by Mantas Peteraitis, Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

OSRZ-4 (Banan Vedro, „Circulation of Infernation“, Doch ir Heorhii Hohatadze) samanų kepurės ir skaros, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Gabrielės Grigorjevos „Miško laikas“, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Asociacijos „Mustarinda“ miško sluoksnių šešėlių kambarys, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Manto Peteraičio kalnapušių abėcėlė, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Aistės Ambrazevičiūtės sporos ir gleivūnai, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Lauros Garbštienės „Miško avys“, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

„Miško dirbtuvės“, „Neringos miško architektūros“ kartu su asociacija „Mustarinda“ sukurtas filmas, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Paljakanvaaros sengirė, 2021 m. Nuotr: Jonas Žukauskas

Aplinkosaugos edukatorės Riittos (Nyyskä) Nykänen Neringos miškuose vestos filmavimo dirbtuvės su vaikais, 2023 m. Nuotr: Jonas Žukauskas

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Kuratoriai Jurga Daubaraitė, Egija Inzule ir Jonas Žukauskas, „Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Dalyvauja: Aistė Ambrazevičiūtė, Sengirės fondas, Gabrielė Grigorjevaitė, Laura Garbštienė, asociacija „Mustarinda“ (Tiina Arjukka Hirvonen, Michaela Casková, Robin Everett, Riitta (Nyyskä) Nykänen), Mantas Peteraitis, „Kūrybingumo mokykla“ (Kristupas Sabolius), „New Academy“ (Ikko Alaska, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen), „Urbonas Studio“ (Nomeda ir Gediminas Urbonai), Kornelija Žalpytė

Kuratoriai: Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas
Paviljono komisarė: Ines Weizman
Architektūra: Jonas Žukauskas, bendradarbiaujant su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi, Antonu Šramkovu

Grafinis dizainas: Monika Janulevičiūtė
Plakato iliustracijos: Izadora Daubaraitė Žukauskaitė
Samanų kepurės ir skaros: Banan Vedro, „Circulation of Infernation“, „Doch“, Heorhii Hohatadze
Videografija: Eitvydas Doškus, Elis Hannikainen
Videomontažo režisūra: Ignė Narbutaitė
Apšvietimas: Martynas Kazimierėnas
Foto dokumentacija: Rasa Juškevičiūtė
Koordinavimas: Dovilė Lapinskaitė

Koordinavimas Venecijoje: Marco Scurati
Komunikacija: Stefanija Jokštytė, Anna Luise Schubert, Alexandra Bondarev
Tekstų vertimai ir kalbos redakcija: Alexandra Bondarev, Gemma Lloyd
Projekto asistentas: Vilius Vaitiekūnas
Paviljono priežiūra: Rugilė Akambakaitė, Magdalena Beliavska, Augusta Fišerytė, Aistė Gaidilionytė, Rimantas Giedra, Gustė Kripaitė, Marta Dorotėja Lekavičiūtė, Gabija Naikauskaitė, Viktorija Narbutaitė, Kamilė Vasiliauskaitė, Gabrielė Vrublevska
Buhalterinė apskaita: Rasa Bliakevič
Teisinės konsultantės: Neringa Savickė, Kotryna Volodkaitė

Organizuoja: „Neringos miško architektūra“
Įgyvendina: Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija
Partneris: „Centre for Documentary Architecture“
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Neringos savivaldybė, Šiaurės šalių kultūros centras, Baltijos kultūros fondas

Ačiū: „Artnews.lt“, Gražinai Banienei, Adriano Berengo, Julijai Derenko, Gaetano di Gregorio, Aurorai Fondai, Laurai Gabrielaitytei-Kazulėnienei, Pranui Gudaičiui, Monikai Kalinauskaitei, dr. Mindaugui Lapelei, „Laguna nel Bicchiere – Le Vigne Ritrovate“, Marijai Olšauskaitei, Rimantei Paulauskaitei-Digaitienei ir dr. Ainiui Pivorui iš Sengirės fondo, Viktorijai Rybakovai, Mindaugui Survilai, Nidos girininkijai, Kretingos girininkijai ir Kuršių nerijos nacionaliniam parkui

Nidos meno kolonijos komandai: Milenai Černiakaitei, Vasilisai Filatovai, Albertai Globienei, Giedriui Globiui, Astai Jackutei, Daliai Jokūbauskaitei, Linai Košelevai, Aldonai Lankauskienei, Elenai Orlovienei, Daurai Polonskytei, Ieva Skauronei, Janai Ustymenko, Katerinai Vaseko ir Tetjanai Volosiuk

Visiems vaikams, pedagogams ir mokykloms, dalyvavusiems seminaruose Lietuvoje bei Suomijoje:
Puolankajärvi bendrojo lavinimo mokyklai (Puolanka, FI), Hyrynsalmi bendrojo lavinimo mokyklai (Hyrynsalmi, FI), Neringos gimnazijai (Nida, LT), „Jauniesiems miško bičiuliams“ (Kretinga, LT), Baltupių progimnazijai (Vilnius, LT), Gerosios Vilties progimnazijai (Vilnius, LT), Emilijos Pliaterytės progimnazijai (Vilnius, LT), Pavilnio progimnazijai (Vilnius, LT), Sietuvos progimnazijai (Vilnius, LT), Simono Konarskio gimnazijai (Vilnius, LT), Simono Stanevičiaus progimnazijai (Vilnius, LT), Vasilijaus Kačialovo gimnazijai (Vilnius, LT), Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijai (Vilnius, LT)

Atstovės spaudai:
Spauda Lietuvoje: Stefanija Jokštytė, press@nidacolony.lt
Užsienio spauda: Anne Luise Schubert, press@neringaforestarchitecture.lt

Nuoroda į spaudos paketą.

The post appeared first on Neringos Miško Architektūra.

2023 m. spalio 14 d., 14 val. Docks Cantieri Cucchini, Venecija

Campo Tana 2125, Castello, Venecija
(priešais įėjimą į Arsenalą)

Rengėjai: Škotija + Venecija
Kuratoriai: „A Fragile Correspondence“ ir Dualchas

Šis renginys yra viešosios programos, remiačios „A Fragile Correspondence“, dalis. „A Fragile Correspondence“ yra šalutinis 18–osios tarptautinės architektūros parodos Venecijoje renginys, kurį surengė „Architecture Fringe“ organizacija, žurnalas „-ism“ ir kiti.

Renginys, išplėsdamas architektūros, žemės, kraštovaizdžio ir kalbos temas, bendras „A Fragile Correspondence“ ir Dualchas pristatymams Arsenale, o taip pat ir daugeliui kitų pristatymų šių metų parodoje, sukuria erdvę dialogui tarp skirtingų projektų, kuriuos vienija domėjimasis architektūra kaip socialine, kultūrine ir politine veikla. Šiame dialoge klausiama, kaip atidesnis žemės ir kraštovaizdžio tyrinėjimas gali padėti architektūrai prisitaikyti prie besikeičiančio klimato krizių pasaulio ir besivystančios profesijos, o taip pat, ko reikia norint permąstyti tai, ką reiškia užsiimti architektūra.

Šios idėjos bus nagrinėjamos iš pačių įvairiausių bienalės dalyvių perspektyvų tam skirtoje pokalbių, diskusijų ir debatų su įvairiausiais pranešėjais popietėje. Taip pat planuojamas apsilankymas Lietuvos paviljone. Popietė pasibaigs lengvais užkandžiais.

Programa:

14:00 Dalyvių pasveikinimas

14:15 Pirmasis dialogas: Architektūra ir žemė
Austrijos paviljonas (Philipp Stern) + Orizzontale (Giuseppe Grant)

15:00 Antrasis dialogas: Architektūra ir kalba
Dualchas (Rory Flyn) + Dualchas bendradarbiai (Peter Marsden, Jordan Young, Hector MacInnes) + „A Fragile Correspondence“ (Kristina Enberg, Neil McGuire, Andy Summers)

16:00 Grupės pasivaikščiojimas iki Lietuvos paviljono, Campo Tana  2125, Castello, Venecija

16:30 Trečiasis dialogas: Architektūra ir kraštovaizdis

Rašytoja Cal Flyn + Lietuvos vaikų miško paviljonas (Egija Inzule)

17:15 Lengvi užkandžiai patiekiami Škotija + Venecija

18:30 Pabaiga

The post Rasta vertime: architektūra, žemė, kraštovaizdis, kalba appeared first on Neringos Miško Architektūra.

2023 m. rugsėjo 14 d. 18 val. Lietuvos paviljone

2125 Campo Tana, Castello, Venecija
(priešais įėjimą į Arsenalą)

Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Austrijos paviljonų kuratorių komandų pokalbis, kurį moderuos Aurora Fonda, dalysis patirtimi, įgyta rengiant ir įgyvendinant savo unikalius projektus 18-ajai Venecijos architektūros bienalei. Ypatingas dėmesys skiriamas Venecijai ir tam kaip kiekviena šalis sugebėjo autentiškai ir jautriai pažvelgti į istorinį miestą ir jo iššūkius drauge nepamiršdamos pagrindinės šių metų bienalės „Ateities laboratorijos“ temos.

Įvairūs jų pasiūlymai bus aptariami kaip galbūt vienas kitą papildantys projektai, kuriuos būtų galima suprasti kaip konkrečias atvejo analizes, reaguojančias į skirtingus Venecijos mikrokosmo urbanistinės struktūros kontekstus. Tiesioginis šių vizijų palyginimas įgalina pradėti dialogą apie galimus žinių ir santykių, kurie buvo plėtojami šio proceso metu, tęstinumą.

Dalyviai:

Estijos paviljonas
Aet Ader, Mari Möldre („Namų scenos“ kuratoriai), Paula Veidenbauma (atlikėja), Andrea Tamm (Estijos architektūros centras)

Latvijos paviljonas
Ernests Cerbulis, Uldis Jaunzems-Pētersons („T/C LATVIJA“ (TCL) kuratoriai), Ints Menģelis („T/C LATVIJA (TCL)“ bendradarbis)

Lietuvos paviljonas
Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas (Vaikų miško paviljono kuratoriai)

Austrijos paviljonas
Harald Trapp / AKT („Partecipazione / Beteiligung“ bendrakuratorius)

Moderuoja: Aurora Fonda, Venecijos kuratorystės studijų mokyklos vadovė

Rėmėjas: Baltijos kultūros fondas

TŠie pokalbiai yra „Paviljonų dienų“ dalis. Jų metu suteikiama galimybė dalytis nacionalinių parodų idėjomis ir koncepcijomis ir stiprinti tarptautinį architektūrinį tinklą. „Paviljonų dienos“ yra Tarptautinių įgaliotinių grupės iniciatyva, kurioje aktyviai dalyvauja įvairūs nacionaliniai paviljonai. Be bendros programos, rugsėjo 14 ir 15 dienomis vyks įvairūs renginiai, seminarai, ekskursijos, pokalbiai ir įkvepiantys susitikimai. Sekite atnaujintą visų dalyvaujančių šalių viešąją programą per bendrą nacionalinių paviljonų internetinę platformą, pasiekiamą per šią nuorodą: www.biennalepavilions.com

The post Baltijos formulė appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Balandžio 1 d., šeštadienis, 12–15 val.

Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija, E. A. Jonušo g. 3, Nida

Būsimasis Lietuvos paviljonas 18-oje Venecijos architektūros bienalėje – „Vaikų miško paviljonas“ – balandžio 1 d., 12–15 val. atvers duris visiems lankytojams išankstinėje nebaigtinio darbo (angl. work in progress) peržiūroje Nidoje. Projektą pristatys jo kuratoriai Jurga Daubaraitė, Egija Inzule ir Jonas Žukauskas bei kiti komandos nariai.

Uždaryti

1 /

Photo: Visvaldas Morkevičius

Photo: Visvaldas Morkevičius

Photo: Visvaldas Morkevičius

Photo: Visvaldas Morkevičius

Photo: Visvaldas Morkevičius

The post Vaikų miško paviljonas atveria duris išankstiniams lankytojams appeared first on Neringos Miško Architektūra.

Maloniai kviečiame Jus į „Vaikų miško paviljono“ – Lietuvos paviljono 2023 m. tarptautinėje architektūros parodoje „Biennale Architettura“ – atidarymą.

Ketvirtadienis, gegužės 18 d.

15 val.
Sveikinimo žodis ir įžanga
Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė
Lietuvos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė
Vilniaus dailės akademijos rektorė Ieva Skauronė 
Paviljono komisarė Ines Weizman
Kuratoriai Jurga Daubaraitė, Egija Inzule ir Jonas Žukauskas 

16 val. 
Tuomaso Toivoneno gyvo garso performansas
naudojant medienos dalis, stygas, medinius plaktukus, vibracijas, balsą, kvėpavimą, elektroniką ir lauko įrašus

Papildomi Tuomaso Toivoneno gyvo garso performansai
Gegužės 17 d., trečiadienį, 18 val.
Gegužės 18 d., ketvirtadienį, 18 val.
Gegužės 19 d., penktadienį, 18 val. 

Paviljonas veiks iki lapkričio 26 d. Įėjimas nemokamas.

Adresas: Campo Tana, Castello, 2125, Venecija
(priešais įėjimą į Arsenalą)

Atvira lankymui nuo antradienio iki sekmadienio:
gegužės 20 d. – rugsėjo 30 d.: 11.00–19.00
spalio 1 d. – lapkričio 26 d.: 10.00–18.00
Pirmadieniais paviljonas nedirbs (išskyrus 22/05, 14/08, 4/09, 16/10, 30/10, 20/11)

Uždaryti

1 /

Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

Mountain Pine Alphabet by Mantas Peteraitis, Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Timber Reverberations by Tuomas Toivonen, Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

Opening of the Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

Opening of the Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

„Vaikų miško paviljonas“, „La Biennale di Venezia 2023“. Nuotr: Rasa Juškevičiūtė

Opening of the Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

Opening of the Children’s Forest Pavilion, La Biennale di Venezia 2023, photo: Rasa Juškevičiūtė

The post „Vaikų miško paviljono“ atidarymas appeared first on Neringos Miško Architektūra.